Kodėl žmonės bijo kutenimo? (4)
Mokslininkus domina ne tik rimti visą žmoniją kamuojantys klausimai, bet ir pakankamai "keisti" dalykai. Vienas jų - kutenimo fenomenas, kurio prigimtį išsiaiškinti bandė dar antikos laikų išminčiai. Iki šiol dar nėra pavykę nustatyti, kodėl žmonės kutena vienas kitą ir kodėl visų jų reakcija į kutenimą yra vienoda - garsus juokas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmaisiais šios srities tyrinėjimais užsiiminėjo Aristotelis. Jis nustatė, jog žmogus pats savęs negali užkutenti. Tiesa, toliau šio fakto jo tyrimai nepasistūmėjo. Šiuolaikiniai specialistai pažengė ne ką toliau - jiems pavyko tik nustatyti, jog kutenimą galima būtų suskirstyti į du tipus: švelnų (plunksna arba pirštų galiukais) ir grubų (arba intensyvų).
Kaip pastebi tyrinėtojai, švelnus kutenimas retai kada tampa garsaus kvatojimo priežastimi, tačiau jis gali prilygti rafinuotiems kankinimo metodams. Laikoma, jog reakciją į švelnų kutenimą žmogus paveldėjo iš savo tolimų protėvių, kuriuos "apsėsdavo" smulkūs vabzdžiai ir parazitai. Tada kutenama vieta žmogui nurodydavo, kur prisisiurbė, pavyzdžiui, kraują geriantis uodas, ir jei žmogus jo neatsikratydavo, nemalonus jausmas tik darydavosi intensyvesnis. Kita vertus, nėra paaiškinimo, kodėl mums malonus priešingos lyties atstovų kutenimas.
Šiuo metu vienais rimčiausių šios srities tyrimų užsiima mokslininkė Kristina Harris iš Kalifornijos Universiteto. Jau daugiau nei dešimtį metų ji kutena tiek save, tiek savanorius. Pagal jos užsakymą kolegos mokslininkai netgi pagamino mechaninę ranką, kuri sėkmingai naudojama eksperimentuose. Atlikinėdama eksperimentus tyrinėtoja padarė išvadą, jog žmonės vienodai reaguoja tiek į žmogaus, tiek ir į mechanizmo sukeltą kutenimą. Jos manymu, tai įrodo refleksinę musų reakcijos į kutenimą prigimtį.
Kai kūdikis pradeda "įsisavinti" emocijas, tada juokas nuo kutenimo tampa jo viena pirmųjų reakcijų į aplinkinį pasaulį. Vėliau šis refleksas vystosi į humoro jausmą, kuris savo ruožtu padeda vaikui adaptuotis supančiame pasaulyje. Harris neatmeta galimybės, jog kai kurie žmonės yra per daug uždari, niūrūs, nesuprantantys juokų ir anekdotų tik dėl to, kad juos vaikystėje per mažai kuteno.
Be žmonių, tik dviejų kitų gyvūnų karalijos klasių atstovai "linksmina" vieni kitus kutenimu - tai beždžionės ir žiurkės. Tiesa, jei žmonės kutenimą kartais linkę naudoti kaip kankinimą, gyvūnams tai yra tik žaidimas.