Oksfordo universiteto profesorė: geriausiai nuo krūties vėžio moteris apsaugo vaikų gimdymas ir žindymas (0)
Apie krūties vėžį mokslui žinoma pakankamai, kad būtų galima sukurti nuo jo saugančią vakciną ar profilaktinį preparatą, pareiškė viena žymiausių vėžio eksperčių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Oksfordo universiteto profesorė Valerie Beral, vadovaujanti mokslo tiriamajam projektui „Million Women‘s Study“, britų dienraščiui „The Guardian“ pranešė, kad šio tyrimo išvados „neginčytinai“ patvirtino tai, dėl ko anksčiau virė ginčai: daugelį krūties vėžio atvejų sukelia hormoninių pokyčių, susijusių su kūdikio gimimu, nebuvimas.
Profesorė Beral paragino pasaulio mokslo bendruomenę sutelkti pastangas, kad būtų sukurta nuo krūties vėžio apsauganti priemonė. Pasak jos, nors vėžį gydančių vaistų kūrimui skiriama daug lėšų ir pastangų, beveik niekas neužsiima šios ligos profilaktikos priemonių tyrimais.
Atsakydama į „Guardian“ klausimus mokslininkė sakė, kad nors ankstyvoji diagnostika ir nauji vaistai padėjo sumažinti mirtingumą nuo vėžio, krūties vėžiu susirgusių moterų, kurioms taikomos chirurginės intervencijos ir chemoterapija, skaičius didėja.
Profesorė teigia, kad tik labai nedaug krūties vėžio atvejų lemia genetinės priežastys. Geriausiai nuo šios ligos moteris apsaugo vaikų gimdymas ir žindymas.
Kuo daugiau moteris turi vaikų ir kuo ilgiau ji juos maitino savo pienu, tuo mažesnė rizika, kad ji ateityje susirgs krūties vėžiu, rašo „Guardian“. Išsivysčiusiose šalyse, kur vyrauja mažos šeimos, gyvenančios moterys susiduria su 6 kartus didesniu krūties vėžio pavojumi, nei kaimiškose Azijos vietovėse gyvenančios moterys, turinčios gausias šeimynas.
Žinoma, grįžti į laikus, kai moterys vos ne pamečiui gimdydavo ir žindydavo kūdikius 2 metus ar daugiau – ne išeitis, teigia profesorė V. Beral. „Bet kodėl mes negalvojame apie tai, kad būtų galima imituoti kūdikio gimimo pasekmes? – klausė ji. – Mes nežinome, kaip tai vyksta, ir niekas nevykdo tokių tyrimų. Privalome išsiaiškinti, kaip gaminami hormonai nėštumo ir laktacijos metu.“
Profesorė Beral vadovauja Oksfordo universiteto vėžio epidemiologijos skyriui. Jos tyrimas, kurį finansavo labdaros organizacija „Cancer Research UK“, remiasi gausia statistine medžiaga, atskleidžiančia krūties vėžio riziką didinančius moterų elgesio ir organizmo ypatumus. Mokslininkė – ne biochemikė, tad neseniai vykusioje metinėje Nacionalinio vėžio tyrimų instituto konferencijoje ji kreipėsi į kolegas klausdama, kodėl niekas nesiima tirti vėžio profilaktikos metodų, kurie galėtų padėti išrasti vakciną ar vaistą. Juk būtent taip atsitiko tiriant gimdos kaklelio vėžio priežastis, pabrėžė V. Beral. Atradus, kad daugelį gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia žmogaus papilomos virusas, buvo sukurta vakcina, kuri, tikimasi, daugelį metų saugos moteris nuo tokio tipo vėžio. D. Britanijos mokyklose rugsėjį buvo pradėta visų 12 – 13 metų amžiaus mergaičių imunizacijos programa.
Tačiau ryšys tarp hormonų lygio padidėjimo pagimdžius kūdikį ir jį maitinant krūtimi bei krūties vėžio nėra toks paprastas, pastebi dienraštis. Nustatyta, kad estrogenas – hormonas, kuris gaminamas nėštumo metu – skatina auglio vystymąsi. Daugeliui krūties vėžiu sergančių moterų skiriami estrogeno išskyrimą slopinantys vaistai. Tačiau profesorė Beral mano, kad tyrėjams didesnį dėmesį reikėtų sutelkti į prolaktiną.
„Tai hormonas, kuris susijęs su pokyčiais krūtyse. Jis pradedamas gaminti tik vėlyvuoju nėštumo periodu, ir jo kiekis didėja geometrine progresija. Prolaktinas atsakingas už permainas krūtyse, kurios susijusios su laktacija, – aiškina mokslininkė. – Kodėl niekas neatkreipė į tai dėmesio?“ Pasak jos, kad ir už ką būtų atsakingi vienas arba keli hormonai, trumpalaikė jų gamyba vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu ir žindymo metu užtikrina visą gyvenimą trunkančią apsaugą. O būtent to ir reikia norint sukurti nuo vėžio saugančią vakciną ar profilaktinį preparatą. Tačiau šioje srityje darbuojasi ne daugiau nei 10 specialistų, rašo „Guardian“.
Mokslininkės teigimu, tokiems darbams neskiriamas pakankamas finansavimas, jie nelaikomi svarbiausiomis vėžio tyrimų kryptimis. Ji stebisi, kodėl vėžį tyrinėjantys mokslininkai tokių tyrimų nelaiko prioritetiniais. Anot profesorės Beral, jei kam nors pavyktų pasiekti proveržį šioje srityje ir išrasti krūties vėžio profilaktikos priemonę, tas žmogus gautų Nobelio premiją.
D. Britanijos nacionalinio vėžio tyrimų centro direktorė daktarė Jane Cope dienraščiui sakė, kad centras norėtų daugiau dėmesio skirti profilaktikos priemonėms. „Krūties vėžio tyrimų srityje pasiekta labai daug, išgijimo atvejų skaičius yra pasiekęs aukščiausią iki šiol lygį. Tačiau kasmet daugėja moterų, kurioms diagnozuojama ši vėžio forma“, - sakė daktarė Cope.
Jos teigimu, visų tipų vėžio profilaktika šiuo metu yra „jaudinanti“ D. Britanijos specialistų darbo perspektyva. „Nuo 2002 m. mūsų partneriai profilaktikos priemonėms tirti išleido 6 mln. svarų. Nacionalinis vėžio tyrimų centras panaudojo visą savo įtaką, kad 2006 m. šios srities tyrimų finansavimas būtų padidintas iki 14 mln.“, - sakė ji.
