SOS03.lt komanda paklausė gydytojų, rezidentų ir medicinos studentų, ar, jei pasitaikytų proga ir neturėtų įsipareigojimų Lietuvoje, jie norėų iš čia išvykti; jei taip, tai kodėl; kuo bloga Lietuvos medicinos sistema.

Atsakymai mus nustebino labiau nei tikėjomės. Nemanykite, kad Lietuvos gydytojų emigracijos pagrindinė priežastis pinigai! Jie - svarbūs, tačiau tikrai ne pirmaeilis faktorius.

Čia pateikiame gydytojų ir būsimųjų gydytojų atsakymų ištraukas, kurios atspindi bendrą situaciją. Vardai čia neminimi, tačiau įvykiai, apie kuriuos užsiminta, yra tikri. Tikimės, kad įsigilinę į čia minimas problemas geriau suprasite sveikatos apsaugos sistemos būklę Lietuvoje.

Žmonių požiūris ir žiniasklaida

„Žmonės tapo pikti, nepatenkinti viskuo, ypač medicina. Tam didelę įtaką turi žiniasklaida. Juk nuolat ieškoma „sensacijų", net nesigilinant į problemos esmę, žmonių jausmus, net į besikreipiančiojo į žurnalistus psichikos būklę (!). „Auka" - tas, kuris garsiau skundžiasi, o ne tas kuris iš tikrųjų teisus. Visuomenėje paplitę gausybė mitų apie gydytojų „klaidas" ir „nemokšiškumą"... Žmogus negali numirti net būdamas 90 metų ir sirgdamas IV vėžio stadija (vis tiek kaltas lieka gydytojas, kuris tampomas po teismus)."

„Gydytojas - irgi žmogus, jo darbe taip pat neišeina išvengti klaidų, tačiau kodėl žiniasklaida būtent jas pabrėžia? Kodėl nerašoma apie gerus darbus, apie pasisekusius atvejus, kurių yra tūkstančius kartų daugiau nei klaidų? Pavyzdžiui, jei ligoninėje 100 000 atvejų buvo pasielgta teisingai, o suklysta 1 kartą, tai tas vienas atvejis būtinai nuskambės visuose laikraščiuose, bus pakartotas per visus kanalus. Kokia tad nuomonė formuojama žmonėms? Kad medicina - bloga, gydytojai nieko neišmano ir nesirūpina. Prasideda užburtas ratas - žmonės pyksta ant medikų, šie pradeda bijoti žmonių, kenčia jų tarpusavio santykiai, o dėl to ir gydymo kokybė. Ir visa tai dėl „sensacijos"? Dėl to, kad apie tą 1 atvejį rašyti įdomiau nei apie tuos 100 000?"

„Yra piktų, nuolat nepatenkintų „tiesos ieškotojų" kategorija, yra norinčių staigiai praturtėti iš artimojo nelaimės... Vieną kartą nuskambėjo atvejis, kaip kažkas prisiteisė pusę milijono, tai po to atsirado tūkstančiai tokių, kurie nori to paties: vieną kartą gydžiau senuką, sergantį vėžiu paskutinėje stadijoje. Kol jis buvo gyvas, nei vienas artimasis jo nelankė, niekam jo nereikėjo. Kai senukas numirė ir, ilgai ieškoję, suradome artimuosius, šie pareiškė pretenzijas dėl senuko mirties ir padavė ligoninę į teismą! Motyvai - aiškūs, tačiau kiek sveikatos mums kainavo vaikščioti po teimus. Tokių atvejų galėtų papasakoti kiekvienas gydytojas. Nepatikėtumėt, kiek daug beširdžių žmonių."

„Skandinavijos šalyse yra žalos atlyginimo be kaltės sistema. Medikų klaidos atlyginamos atitinkama pinigų suma, tačiau neviešinamos, iš to nedaromas skandalas. Klaida išanalizuojama tarp medikų, tačiau nei vienai, nei kitai pusei nereikia važinėti po teismus, žemintis ir pyktis."

Gydytojų tarpusavio konkurencija

„Nors ir nėra dėl ko, Lietuvos gydytojai jaučia kažkokią nepaaiškinamą konkurenciją. Galbūt šiais laikais tai paplitę visose srityse..? Tas pasiskirstymas į „kaimo" ir „miesto" gydytojus... O rezidentūros metu - vyresnieji gydytojai nesuinteresuoti perteikti žinias, neleidžia savarankiškai operuoti, nepaaiškina (ir KMU, VU tas pats). Atrodo, kad mes kėsinamės užimti jų vietą... Girdėjau, kad Švedijoje ar Norvegijoje nieko panašaus nėra."

„KMUK vyrauja tikrų tikriausia hierarchija. Aš tai vadinu „profesorių mafija". Titulai užsidirbami per pažintis ir giminystės ryšius. Kai kurie postai paveldimi iš kartos į kartą. Medikas, neturėdamas jokio „kraičio", išskyrus savo žinias ir gabumus, vargu ar iškils aukščiau už paprastą gydytoją, o gabesnis rezidentas - tai reali grėsmė, dėl to su juo nesiskaitoma. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl rezidentai išvyksta laimės ieškoti svetur."

„Prisimenu neseną įvykį, kai buvo rastas moteriai pilve užsiūtas chirurginis instrumentas. Aišku, medikų klaidos nepaneigsi. Tačiau kaltas ne gydytojas, o operacinės sesutė. Juk ji turi saugoti instrumentus operacijos metu ir suskaičiuoti juos po operacijos. Tai jos darbas. Tačiau aš ne apie tai. Man atrodo, kad čia buvo išpūstas didžiulis burbulas, o moteriškė, aišku, nori pasipelnyti. Gal ir negražiai pasakysiu, tačiau pagalvokit - sėdi pasipūtusi „miesto" daktarė ir štai, jai pasitaiko šis visiems žinomas atvejis. Jei ji gerbtų savo kolegas, šis atvejis nebūtų taip išpūstas. Juk reikia pacientą nuraminti, jam paaiškinti, kad įvyko klaida - nuo klaidų niekas neapsaugotas, net mano minėta „miesto" daktarė - kad tai ištaisoma, kad toji ligoninė galbūt savanoriškai išmokėtų kompensaciją, reikia tik ieškoti kompromiso... o čia - „kiti blogi, tik aš gera", tuoj įjungiama žiniasklaida, visa Lietuva tik apie tai ir tekalba - žmonės, gal būtume laimingesni, jei kalbėtume apie laimingus įvykius? - žlugdoma maža ligoninė, gydytojai tampomi po teismus."

Kitos priežastys

„Man nepatinka sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje. Valstybė reikalauja mažiausių sąnaudų, žmonės - kuo geresnės gydymo kokybės. Gydytojas turi nuolat laviruoti tarp dviejų ugnių. Dažnai paskiriam ne tą vaistą, kurio reikia, o tą, kuris nupirktas."

Komentarai (33)