Valstybinis aplinkos sveikatos centras šį pavasarį aiškinosi 6-7 klasių mokinių sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžius. Apklausos metu, kurioje dalyvavo 704 mokiniai, paaiškėjo, kad mitybos įpročius vaikai perima ne tik iš tėvų ir mokytojų, bet ir iš draugų ar net mėgiamo dainininko.

Nors dauguma vaikų žino sveikos mitybos taisykles, daugiau nei pusė jų nevalgo pusryčių, apie 10 proc. – ir šiltų pietų. Taip pat apie pusę moksleivių kasdien valgo saldumynų, tačiau specialistai tikisi, kad neigiamų jų poveikį atsveria populiarėjantys vaisiai ir daržovės.

Ką valgyti, žino, bet nevalgo

Tarp tyrimo, kuris vyko Panevėžio apskrities mokyklose, dalyvių – 47 proc. berniukų ir 53 proc. mergaičių. 59,4 proc. apklaustųjų mokinių gyveno kaime ir 38,2 proc. – mieste.

Kaip teigė centro direktorius Erikas Mačiūnas, buvo apklausti iš esmės sveiki vaikai. Tik 3 proc. respondentų nurodė, kad jiems nustatyti maisto apribojimai dėl virškinimo sutrikimų, 1 proc. iš jų teigė, kad jiems nustatytas tausojantis maitinimas, kitaip tariant, jų mitybos racionas gerokai skiriasi nuo įprasto.

„Pastebėjome, kad vaikai moka pasiskaičiuoti savo kūno (masės – DELFI) indeksą ir žino, ar turi antsvorio. 11 proc. moksleivių teigė sveriantys per mažai, 63 proc. – tiek, kiek reikia, 24 proc. – per daug, - teigė E. Mačiūnas. – Taip pat vaikai puikiai žino veiksnius, nuo kurių priklauso jų kūno svoris. Dauguma moksleivių paminėjo mitybą ir fizinį aktyvumą“.

Taigi, kas ketvirtas moksleivis turi problemų dėl svorio, pernai metų apklausos duomenimis antsvorį turėjo kas penktas.

Į klausimą, kieno nuomonė vaikui svarbiausia, kalbant apie mitybą ir fizinį aktyvumą, tėvus paminėjo 75,9 proc. vaikų, mokytojus – 4,7 proc., mėgiamą daininką – 0,7 proc. draugus – 5,3 proc. žurnalistus – 0,7 proc.

40,3 proc. moksleivių valgo 3 kartus per dieną, 36,9 proc. – 4 kartus, 11,4 – 5 ir dažniau, 9,7 proc. – tik du. Specialistų neramina, kad 41,9 proc. moksleivių nurodė nevalgantys namuose pusryčių. Tik 39,1 proc. iš jų pusryčiauja mokykloje, o 56,3 proc. taip ir lieka be pusryčių. Karštus pietus mokykloje valgo taip pat tik 60 proc. moksleivių. Iš nevalgančiųjų apie 20 proc. nurodė valgantys namie, likę greičiausiai pasitenkina šaltais užkandžiais. Kaip vieną iš priežasčių, kodėl moksleiviai nevalgo pietų, jie nurodė per trumpą pertrauką. Panašūs rezultatai buvo gauti ir prieš metus. Tuomet dauguma mokinių taip pat nurodė valgantys tris ar keturis kartus per dieną.

„Žinia, svarbiausia didėjančio antsvorio priežastis – užkandžiavimas tarp pagrindinių valgymų. Kartais tai darantys nurodė 60,8 proc. moksleivių, kasdien – 30,4 proc. niekada – 7,5 proc. Beveik 38 proc. respondentų teigė, kad jų mokykloje yra užkandžių aparatas, tačiau 78 proc. tikino neperkantys iš jo“, - pasakojo A. Mačiūnas.

Specialistas pastebėjo, kad vaikai žino, ką turėtų valgyti. Duoną, grūdų košes nurodė 56,7 proc. respondentų, daržoves – 73,2 proc. pieno produktus – 50 proc. žuvį – 16,6 proc. mėsą – 35,2 proc. vaisius – 58 proc.

Tačiau šios žinios ne visada pritaikomos praktikoje. Tiesa, kelis kartus per dieną vaisių valgo 30,8 proc. moksleivių, kartą per dieną – 38,2 proc. 1-2 kartus per savaitę – 29,4 proc., nevalgo – 0,7 proc. panašus vaizdas ir su daržovėmis. Kelis kartus per dieną jų valgo 26 proc. 1 kartą per dieną – 41 proc. 1-2 kartus per savaitę – 30 proc. nevalgo – 2,1 proc.

„Tačiau saldumynų atimti iš vaikų nepavyks, - teigė pašnekovas. - Kelis kartus per dieną juos valgo 22,7 proc. moksleivių, 1 kartą per dieną – 36,1 proc. 1-2 kartus per savaitę – 36,6 proc., visiškai nevalgo – 3,3 proc.“

Paklausti, ar žino, kiek kartų per dieną reikia valgyti ir gerti, 1,1 proc. nurodė 2 kartus, 49,1 proc. – 3, 36,2 proc. – 4, 12,6 proc. – 6. Be to, 50,7 proc. respondentų įsitikinę, kad jie maitinasi pakankamai gerai, 11,8 proc. – nepakankamai gerai, 36 proc. neapsisprendė.

Laisvalaikio karalius – kompiuteris ir televizorius

Kasdien rytinę mankštą daro 8,4 proc. moksleivių, kartais – 44 proc., niekada nedaro – 47,4 proc. Tačiau daugiau nei du trečdalis jų pėsčiomis eina į mokyklą ar bent jau iki autobuso stotelės. Tiesa, fizinio aktyvumo laikas nėra ilgas. 10 min. ėjimą nurodė 66,5 proc., 10 – 25 min. – 21,2 proc., daugiau nei 30 min. – 4,4 proc.

Paklausti, kaip leidžia savo laisvalaikį, moksleiviai tyrėjų nenustebino. Ne paslaptis, kad fizinį aktyvumą išstumia kompiuteris ir televizorius. Skiriantys fiziniam aktyvumui iki 1 val. per dieną nurodė 28,1 proc., daugiau nei 1 val. – 40,2 proc. Kiek daugiau nei po trečdalį respondentų teigė padedą tėvams namuose. 32,4 proc. iki valandos laisvalaikio skiria skaitymui, daugiau nei valandą – 14,8 proc. 28 proc. bent valandą per dieną žiūri televizorių, daugiau nei 1 val. – 42,6 proc. Iki valandos laiko skiria kompiuteriniams žaidimams 27,4 proc. respondentų, daugiau nei 1 val. – 35,7 proc.

Tiesa, 38,4 proc. moksleivių nurodė lankantys sporto būrelį, tačiau, anot A. Mačiūno, jų skaičius galėtų būti didesnis.

Panevėžio apskritis apklausai buvo pasirinkta ne atsitikrinai – čia metus vyko projektas „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymas mokyklose“. Šiais metais toks pats projektas startuoja Vilniaus ir Kauno apskričių mokyklose. Projekto esmė – duoti „meškerę, o ne žuvį“, todėl mokytojai ir moksleiviai ne tik mokami sveikos gyvensenos pagrindų, bet ir organizuojami įvairūs renginiai – pradedant viktorinomis, baigiant sveikų patiekalų degustacijomis.

Įdomu, kad šį projektą remia ir įmonės, kurios vaikus maitina specialistų galvos skausmu – bulvių traškučiais bei girdo tukinančiais limonadais.

Anot E. Mačiūno, nors šios paklausos rezultatai nedaug skiriasi nuo ankstesnės, visgi jie tikrai ne blogesni, o tam tikrais aspektais – keliais procentiniais punktai pagerėję. „Taigi galima teigti, kad projektas pavyko“, - teigė specialistas.

Komentarai (18)