Vakarų pasaulyje plačiai paplitę tyrimai, nagrinėjantys, kaip mūsų sveikatą veikia iš pirmo žvilgsnio neapčiuopiami veiksniai – artimi ryšiai, žinojimas, kad nelaimėje aplinkiniai išties pagalbos ranką, situacijos, kai tenka arba, atvirkščiai, netenka, apsimesti tuo, kuo nesame.

Tarptautinis Kartų ir lyčių tyrimas, kuriame dalyvauja ir Lietuva, parodė, kad artimi ryšiai labiausiai veikia moterų sveikatą. Jos jaučiasi blogiau net tuo atveju, jei nėra tikros, kad turi žmonių, kuriems galėtų išsipasakoti ar kurie pagelbėtų nelaimėje. Vyrų sveikatai abejonės įtakos neturi, tačiau jie jaučiasi blogiau, jeigu nėra žmonių, kurie norėtų išsikalbėti jiems.

Žalingi įpročiai – jau praeityje

„Šie tyrimai pirmiausiai atsirado vėlyvosios modernybės visuomenės. Kaip mūsų sveikatą veikia psichosocialiniai veiksniai, Vakaruose pradėta tyrinėti, tuomet, kai jau buvo kontroliuojami aiškiai matomi veiksniai – sveikas gyvenimo būdas, sportavimas, žalingi įpročiai, mityba. Kitaip tariant, kai šių neigiamų veiksnių kontrolė tapo norma, pradėta tyrinėti, kaip mūsų sveikatą veikia psichosocialinis stresas“, - pasakojo vienas iš tyrėjų, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Vylius Leonavičius.

Lietuvoje, anot sociologo, žmonės dar nekontroliuoja savo žalingų įpročių gyvenimo būdo ar mitybos, tačiau, siekdami geresnės Lietuvos gyventojų sveikatos ir ilgesnės gyvenimo trukmės, turime veikti tarsi dviem lygiais.

„Ir vienas, ir kitas lygis pas mus pakankamai aktualūs. Kita vertus, kol nesame pakankamai įsisąmoninę pagrindinių sveikatą veikiančių veiksnių, žmonių dėmesys tarpusavio santykiams, kad pastarieji keltų kuo mažiau streso, dar pakankamai ribotas. Todėl aš šiuo atžvilgiu esu gan skeptiškas – pirmenybė materialiniams poreikiams mus verčia nesirūpinti sveikata. Tie resursai, kuriuos turi mūsų visuomenė, apriboja galimybes gyventi sveikiau, būti subtilesniems vieni kitiems“, - teigė pašnekovas.

Tuo tarpu Vakarų tyrėjai vis dažniau kaip vieną svarbių sveikatos veiksnių įvardija mūsų socialinį kapitalą. Tai žmonės, su kuriais bendraujame. Lietuvos gyventojų tyrimo metu buvo apsiribota neformaliuoju socialiniu kapitalu, kuriam priskiriami artimieji, šeimos nariai ir draugai. Anot V. Leonavičiaus, kuo daugiau turime artimų žmonių, kuriems galime išsikalbėti, tuo didesnis mūsų socialinis kapitalas.

Tyrimo metu respondentai buvo prašomi subjektyviai įvertinti sveikatos būklę. Net 60 proc. artimų žmonių turinčių vyrų ir 58 proc. moterų teigė esantys geros sveikatos ir tik 6,7 proc. vyrų ir 9 proc. moterų ja skundėsi. Tarp neturinčių artimų žmonių gera sveikata gyrėsi tik 47 proc. vyrų ir 35 proc. moterų, skundėsi bloga sveikata 18,4 proc. vyrų ir 25 proc. moterų.

Sociologas pastebi, kad ypač ryškus šis skirtumas tarp vyresnių nei 50 metų žmonių. Net 42 proc. tokių respondentų, neturinčių su kuo pasikalbėti, skundėsi bloga sveikata. Tarp turinčiųjų artimuosius tokių buvo tik 22 proc. Tuo tarpu iki 50 m. artimų žmonių buvimo ar nebuvimo poveikis nėra toks žymus subjektyviai sveikatai.

Moterų rizika turėti sveikatos negalavimų didėja ir tuo atveju, jei jos į klausimą, ar turi artimų žmonių, atsako neapibrėžtai – esą kartais jų būna, o kartais – ne. Vyrų rizika statistiškai reikšminga tik aiškiai apibrėžtoje situacijoje.

Vyrams svarbus pripažinimas, moterims – bendravimas

„Įdomu, kad vyrams labai svarbu, kad su jais bendraujantys žmonės juos pripažintų. Moterims svarbiau, kad galėtų pasidalinti savo jausmais, informacija ir pastebėjimais. Vyrai, kurių psichologinės paramos prašė kiti, geriau vertino savo sveikatą nei tokios pačios moterys. Kita vertus, vyrai visais atvejais sveikatą vertina geriau, todėl vienareikšmiai sunku pasakyti, ar jų kūno būklė iš tiesų yra geresnė, ar čia veikia lyčių stereotipai ir vyriškumo samprata, neleidžianti jiems prisipažinti sunegalavus“, - svarstė pašnekovas.

Panašūs rezultatai gauti ir pateikus klausimą, ar respondentai turi žmonių, prie kurių galėtų šlietis nelaimės atveju. Tiek vyrų, tiek moterų atsakymų ir sveikatos santykis buvo statistikai reikšmingas. Neturinčių prie ko šlietis ištikus bėdai arba neturinčių artimų žmonių respondentų blogos sveikatos rizika buvo beveik dvigubai didesnė. Be to, moterys savo sveikatą vertino blogiau net tuomet, kai nebūdavo tikros, ar turi pagalbos ramstį bėdoje. Lygiai taip pat subjektyvią moterų sveikatą veikia ir abejonė dėl artimų žmonių. Vyrai blogiau jaučiasi tik tuo atveju, jei tokių žmonių iš tiesų nėra.

Dar akivaizdžiau artimų ryšių ir sveikatos ryšys atsikleidė per klausimą, ar žmogus jaučiasi vienišas. Tarp vienišų vyrų savo sveikatą kaip gerą įvardijo tik 30,5 proc. moterų – 19 proc., tarp nesijaučiančių nevienišais – atitinkamai 68 ir 55,9 proc. Bendras vyrų ir moterų vidurkis atitinkamai – 23,7 ir 62 proc.

„Tai labai tiesus klausimas, kuris palietė net jauniausiąją kartą. Jei šie respondentai nesijautė prasčiau neturėdami artimų žmonių, šįkart beveik 5 proc. prisipažinusiųjų esantys vieniši įvardijo ir prastesnę sveikatos būklę“, - teigė V. Leonavičius. Kaip gerą savo sveikatą įvardijo 93,7 proc. nevienišų ir 67,4 proc. vienišų 18-29 metų respondentų. Vyresnių nei 50 metų grupėje šie rodikliai – atitinkamai 21,9 ir 4,8 proc.

Dar vienas socialinio kapitalo elementas – pasitikėjimas kitais žmonėmis. 51,5 proc. respondentų, manančių, kad dauguma žmonių galima pasitikėti, savo sveikatą įvardijo kaip gerą ir labai gerą, 36,7 proc. – kaip vidutinę. Nepasitikinčių žmonėmis grupėje šis skaičius siekė atitinkamai 42,1 ir 42,6 proc. Kitai žmonėmis nepasitikinčios moterys statistiškai dažniau skundėsi prasta sveikata nei vyrai.

Liūdesys – didžiausias sveikatos priešas

Tačiau net ir tuo atveju, kai individai turi pakankamai socialinio kapitalo, jie gali jaustis vieniši, prislėgti ir nelaimingi. Vakarų visuomenėse vis labiau pastebima, kad pastarosios psichikos sveikatos problemos glaudžiai susijusios su sparčiais šiuolaikiniais visuomenės pokyčiais, taip pat ir su tradicinių elgesio modelių atsisakymu ir šeimos ryšių silpnėjimu.

Tyrimų rezultatai rodo, kad psichikos sveikata labai priklauso nuo individo kūno, proto ir dvasios vientisumo savivokos, kuri dar įvardijama kaip „įkūnyta“ savimonė. Nustatyta, kad šio vientisumo praradimas yra tiesiogiai susijęs su padidėjusia prastesnės psichikos sveikatos ar net psichikos ligų (depresijos ir šizofrenijos) rizika. Specialistai šį reiškinį vadina „iškūnytos“ savimonės būsena.

„Iškūnyta“ savimonė – tai psichoanalitinė kategorija, kai žmogus priverstas būti dviprasmiškoje situacijoje. Kitaip tariant, jis negali elgtis taip, kaip norėtų. Tai savotiškas žmogaus susidvejinimas, kai žmogus turi būti tokiu, koks nėra iš tiesų. Dėl šio susidvejinimo jis tarsi atsiriboja nuo savęs ir ima save suvokti iš šono“, - aiškino sociologas.

Tyrimas parodė, kad net 69,4 proc. vyrų ir 66,1 proc. moterų, priklausančių blogos sveikatos grupei, nurodė negalintys atsikratyti liūdesio net padedami draugų ar šeimos. Anot V. Leonavičiaus, tyrimo rezultatai patvirtino prielaidą apie glaudų subjektyviosios sveikatos sąryšį su „iškūnytos“ savimonės simptomais. Vyrų ir moterų, turinčių „iškūnytos“ savimonės simptomų, blogos sveikatos rizika net 2 kartus didesnė nei respondentų, neturinčių šių simptomų.

Tyrėjai padarė išvadą, kad modernizacijos procesai labiau destruktyviai paveikė būtent vyriško vaidmens ir įvaizdžio situaciją. Šiame kontekste psichologiškai moteris galėjo pasitraukti į šeimą, o vyro vaidmuo buvo ir labiau viešas, ir platesnis. Būtent todėl, vertinant sveikatą, vyrams svarbesnis yra jų vaidmuo ir įvaizdis, o moterims – socialinis kapitalas ir pasitikėjimas kitais žmonėmis.

Komentarai (4)