Dar nespėjus atsigauti nuo pandemijos padarinių, pasaulį sukrėtęs karas Ukrainoje atnešė naujų iššūkių, tiek globaliai, tiek vietinėms rinkoms. Šiuo metu visame pasaulyje vyriausybės meta didelius resursus stabilizuoti ekonomikai, o joms pagalbos ranką tiesia ir finansinių technologijų įmonės.

Kokia situacija vyrauja finansavimo rinkoje Lietuvoje ir kaip FinTech gali pagerinti finansavimo prieinamumą vietiniams verslams bei fiziniams asmenims?

Prasčiausiai finansuojami – smulkūs ir vidutiniai verslai

Lietuvos bankas pabrėžia, kad pandeminiu laikotarpiu sumažėjęs paskolų srautas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, gali turėtų neigiamų padarinių ir didesniu mastu. Tokio tipo bendrovės sudaro didžiąją dalį įmonių Lietuvoje, sukuria net 70 proc. pridėtinės vertės ir 73,3 proc. darbo vietų, todėl suprastėjusios skolinimosi sąlygos gali riboti ir jų galimybes plėstis bei prisidėti prie šalies ekonomikos augimo.

Paskolų palyginimo platformos „Finbro“ vadovas Mantas Norvaišas pastebi, kad smulkusis verslas susiduria su finansavimo prieinamumo problemomis ir pasibaigus pandemijai: „Įmonei gauti banko finansavimą yra ganėtinai sunku, nes ne tik vertinamos kreditingumo ataskaitos, mokumas, bet ir atidžiai žiūrima į partnerius, pasirinktas veiklos kryptis ir t.t.“

Pasak finansinių technologijų bendrovės vadovo, kai bankas nesuteikia reikiamų priemonių arba tinkamų sąlygų, įmonėms gali padėti alternatyvaus finansavimo priemonės, tokios kaip kredito unijos ar sutelktinio finansavimo platformos.

Ar mums trūksta konkurencijos?

Vienbalsiai pritariama, kad konkurencijos skatinimas sukuria geriausias sąlygas vartotojams. Tai patvirtina ir praėjusio dešimtmečio tendencijos, kuomet jungiantis didiesiems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems būsto kreditų davėjams, konkurencija sumažėjo, o būsto paskolų palūkanų normos, nuo buvusių tarp mažiausių euro zonoje, per ketverius metus padidėjo beveik pusantro karto.

Atsižvelgdamas į tokią situaciją, Lietuvos Bankas dar 2020 m. pateikė pasiūlymus konkurencijai finansavimo rinkoje didinti. Viena iš esminių pasiūlymų krypčių buvo „Geriausio būsto paskolos pasiūlymo paieškos palengvinimas ir skaitmenizavimas“ , glaudžiai susijusi ir su technologijų plėtra.

Vienas iš Lietuvos Banko pasiūlymų koncentruojasi būtent į  kredito tarpininkų veiklos populiarinimą bei būsto paskolų pasiūlymų paieškos internetinių platformų kūrimą. Tokios platformos leidžia vartotojams paprasčiau gauti ir išsirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančius kreditavimo pasiūlymus iš daugelio davėjų.

Kaip į pagalbą ateina FinTech atstovai

Siekdami didinti konkurenciją Lietuvos rinkoje dėl būsto finansavimo, Lietuvos bankas suteikė „Nepriklausomo kredito tarpininko“ licenziją verslo paskolų palyginimo platformai „Finbro“. Ši licenzija leis suvienyti Lietuvoje veikiančius bankus ir kitus kredito davėjus dėl būsto finansavimo, o tai, tikėtina, prisidės prie konkurencingumo skatinimo.

Dar vienas ambicingas „Finbro“ planas – dirbtinio intelekto projektas su partneriais iš Norvegijos ir Lietuvos. Kuriama išmanioji sistema, kuri analizuotų ne tik klientus, bet ir kredito davėjus. Ši technologija padės pasiekti maksimalų tikslumą, atrenkant aktualiausius paskolų pasiūlymus, iš daugybės kreditavimo įstaigų. Kitas svarbus projekto aspektas, yra galimybė pažvelgti į didžiųjų bankų analitinius duomenis, kas galimai leis prisidėti prie rinkos skaidrumo.

Galutinis projekto tikslas – skatinti ne tik konkurencijos procesus, bet ir užtikrinti geresnį ir greitesnį finansavimo prieinamumą Lietuvoje.

Projekto partneriai: MB „Taikomasis dirbtinis intelektas“ ir International Development Norway AS.

Projektas iš dalies finansuojamas iš 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ („Norway Grants“). Projektas įgyvendinamas kartu su partneriu - International Development Norway AS https://id-norway.com/

Daugiau informacijos apie MITA programą galima rasti šioje nuorodoje (https://lnkd.in/emu8j4FJ), Norvegijos finansinį mechanizmą – šioje nuorodoje (https://lnkd.in/e5BpCEBU).

Projektas prisidės prie EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos tikslų: skatinti ekonomikos vystymąsi ir šalių bendradarbiavimą.

Komentarai ()