Kenkėjiškų programų kūrėjai naudojasi žmonių abejingumu (0)
Kompiuterių saugumo ekspertai tvirtina, kad vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių kenkėjiškų programų ir virusų plitimą, yra kompiuterių naudotojų abejingumas savo duomenų saugumui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Žmonių abejingumas saugumui yra didelis privalumas programišiams, kuriantiems virusus ir kenkėjiškas programas. Pažengę kompiuterių naudotojai, kurie rūpinasi saugumo priemonėmis – naudoja antivirusinę programą, domisi grėsmių tendencijomis ir laikosi saugaus naršymo internete taisyklių – gerokai rečiau patenka į kenkėjų pinkles. Tačiau mažiau patirties turintys kompiuterių naudotojai klaidingai nusprendžia, kad įmonių saugumui grasinantys kenkėjai nekelia jokios grėsmės jiems patiems ir atlaidžiau žiūri į savo duomenų saugumą,“ – kalba pasaulinės saugumo sprendimų kūrėjos ESET sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
Pasak T. Parnarausko, be pastaruoju metu populiarėjančių industrinių virusų gerokai didesnę grėsmę namų vartotojams kelia paprastesni kenkėjai. Didžioji dalis kenkėjų yra orientuoti į „lengvų pinigų“ sritį – gerokai lengviau pavogti namų vartotojų duomenis, apkrėsti jų kompiuterius ir nešiojamas duomenų laikmenas virusais, nei laužtis į didesnes ir labiau saugomas institucijas.
Populiariausias tarp kenkėjų sausio mėnesį buvo praėjusiais metais pirmųjų pozicijų neužleidęs kirminas „Win32/Conficker“ (5,38%). Nuolat atsinaujinantis „Conficker“ kuria savo modifikacijas, kurios be vargo patenka į neapsaugotus kompiuterius, pasinaudojusios „Windows“ šeimos operacinių sistemų spraga. Nors seniai pristatytas ją ištaisantis papildymas, „Conficker“ modifikacijos nesunkiai prasilaužia į neatnaujintą ar nelegalią operacinę sistemą.
Antroje vietoje liko per USB atmintines, skaitmeninių fotoaparatų ir kitų išorinių įrenginių laikmenas plintantis virusas „INF/Autorun“ (5,30%). Prijungus užkrėstą laikmeną prie kompiuterio, kenkėjiška programa aktyvuojasi automatiškai pasileidus funkcijai „autorun.inf“, tad geriausias būdas išvengti viruso „INF/Autorun“ – išjungti automatiško pasileidimo funkciją.
Trojos arklio tipo virusas „Win32/PSW.OnLineGames“ sausio mėnesį aptiktas 2,17% kompiuterių ir liko trečioje vietoje. Šis virusas kėsinasi tik į prisijungimo prie internetinių žaidimų duomenis, vedamus klaviatūros klavišais. Surinktą informaciją „Win32/PSW.OnLineGames“ perduoda įsilaužėliams.
Ketvirtoje vietoje likęs „Win32/Sality“ (1,82%) patekęs į kompiuterį užkrečia EXE ir SCR tipų rinkmenas ir iš registro trina saugumo priemones aktyvuojančius įrašus. Viruso „Conficker“ atmaina „INF/Conficker“ (1,39%) sausio mėnesį buvo penktas – šis kenkėjas plinta per nešiojamas duomenų laikmenas, pasileidus funkcijai „autorun.inf“.
Šeštoje ir septintoje vietoje – kenkėjai „Win32/Bflient.K“ (1,19%) ir „Win32/Tifaut.C“ (1,09%), plintantys per nešiojamas duomenų laikmenas. Aštuntoje sausio mėnesio grėsmių sąrašo vietoje liko „HTML/Scrinject.B“ (0,84%) – kodas, nukreipiantis tinklalapių lankytojus į kenkėjiškas svetaines.
Devintoje vietoje sausį buvo šnipinėjanti programa „Win32/Spy.Ursnif.A“ (0,83%), kuri vagia asmeninę informaciją ir ją perduoda programišiams nuotoliniu būdu per „Remote Desktop“ modulį. Į dešimtą vietą nukrito trojos arklys „Java/TrojanDownloader.Agent.NCA“, aptiktas 0,76% apkrėstų kompiuterių, siunčiantis iš interneto kenkėjiškas programas į kompiuterį. Dažniausiai kenkėjas pradeda veikti, vartotojui apsilankius kenkėjiškoje svetainėje.