Informacinių technologijų rinka šiuo metu yra viena konkurencingiausių ir sparčiausiai augančių sferų tiek visame pasaulyje, tiek Baltijos šalyse. Dėl spartaus tempo dažnai tampa sunku prisitaikyti prie naujų technologijų kaitos, bijoma rizikuoti ir pasikliaunama tradiciniais metodais.

Tačiau modernus verslas yra neatskiriamas nuo inovatyvių ir efektyvių sprendimų. Vienas tokių – darbo vietų virtualizacija (angl. VDI – virtual desktop infrastructure).

Pasaulį užkariavę asmeniniai kompiuteriai suskaldė iki tol griežtai centralizuotą IT ūkį į daug individualių dalių. Kiekvienam darbuotojui priklausantis kompiuteris, kuriame jis laiko turimus duomenis, reikalauja ne tik daugiau fizinės vietos, bet ir didesnių priežiūros, elektros energijos ir administravimo išlaidų. Daugeliui vadovų reikėtų apgalvoti, ar informacinės technologijos jų įmonėje yra variklis, ar inkaras, pasireiškiantis per išaugusius kaštus ir neefektyvų turimos įrangos panaudojimą.

Pats virtualizacijos principas nėra naujas. Labiausiai jis siejamas su IBM mainframe kompiuteriais, kurie sukurdavo savotišką virtualią darbo vietą,– darbuotojai terminalais prisijungdavo prie centrinio mainframe kompiuterio ir naudodavosi jiems skirtais resursais. Istorija kartojasi, ir šiuo metu vis daugiau įmonių siekia virtualizuoti savo IT infrastruktūrą ne tik dėl patogumo, bet ir dėl išlaidų, skirtų darbo vietos priežiūrai, ženklaus sumažėjimo.

Kas yra VDI ir kokia iš to nauda?

Virtualios darbo vietos yra kuriamos centriniuose serveriuose, kuriuose suformuojami virtualūs kompiuteriai su virtualiais procesoriais, diskiniais kaupikliais, atmintimi, operacinėmis sistemomis, programine įranga. Asmeninis kompiuteris su visa programine įranga ir duomenimis persikelia į duomenų centrą , o darbuotojas dirba tik su monitoriumi, pele bei klaviatūra.

„IDG“ atliktoje apklausoje daugiau nei 50 procentų apklaustųjų minėjo, kad virtualizavus darbo vietas ženkliai sumažėjo informacinių technologijų išlaidos. Pirmiausia tai susiję su energijos, skirtos maitinti ir aušinti atskiriems kompiuteriams, sąnaudomis – virtualios mašinos sunaudoja 70 procentų mažiau elektros energijos nei įprastinė techninė įranga. Taip pat palengvėja IT administratorių darbas, nes visas informacinių technologijų ūkis yra laikomas vienoje vietoje ir administruojamas centralizuotai, o tam, kad sudiegtų atnaujinimus ar įrengtų naujas darbo vietas jis neprivalo vykti į atskirus įmonės padalinius.

IT sprendimų kompanijos „DS Solutions“, teikiančios ir virtualizacijos paslaugas, vadovas Romas Bassus teigia, kad „duomenų centralizavimas neabejotinai  yra vienas svarbiausių šio funkcionalumo bruožų – tai garantuoja didesnį duomenų saugumą ir paprastesnį atkūrimą sistemos gedimo atveju, nes visa informacija laikoma pagrindiniame duomenų centre“. Taip užtikrinamas ir didesnis darbuotojų mobilumas –virtualiu kompiuteriu jie gali naudotis nutolę nuo savo darbo vietos ir prisijungę prie bet kokio įrenginio (nešiojamojo kompiuterio, mobilaus telefono ir t.t.).

Virtualizacija – didžiųjų IT kompanijų arkliukas

Populiarėjant technologijai, randasi vis daugiau gamintojų, siūlančių virtualizacijos sprendimus. Viena seniausių ir vis dar lyderiaujančių įmonių šioje srityje yra VMware. Jos produktų asortimentas pasižymi didžiausiu lankstumu (skirta tiek Linux, tiek Windows, tiek Mac vartotojams), o teikiamos paslaugos apima tiek darbo vietų, tiek serverių virtualizavimą. Microsoft yra kita didelė kompanija, pastaruoju metu bandanti išsikovoti pozicijas šiame versle. Prieš du metus paleista Hyper-V produktų šeima taip pat skirta kompiuterių bei serverių virtualizavimui. Verta paminėti ir Citrix, kuri bendradarbiauja su Microsoft, HP ir pateikia rinkai daug inovatyvių produktų tiek techninės, tiek programinės įrangos srityse. Šių gamintojų produktų platinimu Lietuvoje užsiima daugelis IT kompanijų, įskaitant ir jau minėtą „DS Solutions“.

Visgi virtualizacija tinka ne visiems. Pasak „Zillion Consulting“ direktoriaus Pauliaus Dubinsko, „didžiausią naudą iš darbo vietų virtualizacijos gauna vidutinės ir didelės įmonės, turinčios daugiau nei 100 darbuotojų su asmeniniais kompiuteriais“. Be to, investicija atsiperka po maždaug 3 metų – tai gali būti per ilgas laiko tarpas mažai įmonei, norinčiai rezultatus matyti iškart. Geriausi pavyzdžiai Lietuvoje būtų mobilaus ryšio operatorė „Omnitel“, V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir daugelis kitų švietimo įstaigų.

Tarptautinė informacinių technologijų rinkos tyrimų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2014 metų apytiksliai 15 procentų verslo įmonėse naudojamų asmeninių kompiuterių bus perkelta į virtualių darbo vietų infrastruktūrą – tai sudaro maždaug 66 milijonus įtaisų. Lietuvoje virtualizacija žengia ne tik į verslo įmonių, bet ir mokymo įstaigų infrastruktūrą. Verta pagalvoti, ar neatėjo laikas ir Jums.

Komentarai (0)