Vilniuje – Nobelio premijos laureato profesoriaus Roberto Huberio paskaita (0)
Pirmadienį, kovo 7 d., 10 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3), vyks neeilinė vokiečių biochemiko, Nobelio premijos laureato prof. Roberto Huberio paskaita „Baltymų grožis ir paskirtis – fundamentinių ir taikomųjų biologijos ir biomedicinos tyrimų taikinys“. Šis renginys – projekto „Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklos stiprinimas“ dalis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ilgamečių tyrimų rezultatas – Nobelio premija
Prof. Robertas Huberis, 1960 m. Vokietijos Technikos aukštojoje mokykloje baigęs chemijos specialybę, pradėjo tiriamąją veiklą organinių junginių struktūrai nustatyti. 1971 m. jis tapo Makso Planko Biochemijos instituto direktoriumi, kur jo vadovaujama mokslininkų grupė plėtojo baltymų kristalografijos metodus.
Beveik trijų dešimtmečių darbai nenuėjo veltui: 1988 m. R. Huberiui ir jo kolegoms – vokiečių biochemikams Johanui Daizenhoferiui ir Hartmutui Micheliui – buvo įteikta Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje: intramembraninio baltymo, svarbaus fotosintezei purpurinėse bakterijose, kristalizavimą ir to baltymo struktūros atskleidimą Rentgeno kristalografijos metodu.
Šiuo metu prof. R. Huberis yra Makso Planko Biochemijos instituto mokslininkas emeritas, atsako už Kardifo universiteto struktūrinės biologijos plėtrą, atlieka mokslinius tyrimus Duisburgo-Eseno universiteto Medicininės biotechnologijos centre. Taip pat mokslininkas yra žurnalo „Journal of Molecular Biology“ redaktorius, dviejų biotechnologijos kompanijų – „Proteros“ ir „SuppreMol“ – vienas įkūrėjų ir konsultantų bei tarptautinių farmacijos ir augalininkystės kompanijų mokslinis konsultantas.
Projekto nauda Lietuvos mokslininkams
Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos įgyvendinamas projektas skirtas iniciatyvoms, kurios keltų visuomeninės naudos ir mokslų akademijų veiklos rezonansą, prisidėtų prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės plėtros – tvirtintų ryšius su užsienio centrais ir akademijomis, plėstų viešosios sklaidos galimybės bei ugdytų bendruosius gebėjimus pateikti mokslo rezultatus visuomenei. Projekto metu taip pat analizuojamos Lietuvos mokslo plėtros perspektyvos bei galimybės, nustatant ir įvertinant mokslo tyrimų efektyvumą bei perspektyvumą.
Įgyvendinant projektą, praeitais metais Lietuvoje jau įvyko Lietuvos mokslų akademijos tarptautinė mokslinė konferencija „Baltic Conference on Intellectual Cooperation“. Taip pat iš numatyto Lietuvos mokslo premijos laureatų 14-kos paskaitų ciklo 2009-ųjų metų laureatai pernai skaitė septynias paskaitas. Dar septynios 2010-ųjų Lietuvos mokslo premijų laureatų paskaitos numatytos 2011-aisiais.
Kita projekto partnerė – Lietuvių katalikų mokslo akademija – savo ruožtu rudenį ketina rengti konferenciją su katalikiškos organizacijos „Pax Romana“ nariais, taip pat šiais metais organizuos konferenciją-suvažiavimą, skirtą visuomenei opioms akademinėms problemoms nagrinėti, plėtos ryšius su giminingomis institucijomis užsienio šalyse. Jau vyko darbo susitikimai su užsienio akademijų ir jų tarptautinių asociacijų atstovais, surengtas akademinis seminaras su Bavarijos katalikų mokslo akademijos vadovais.
Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos kartu įgyvendinamas projektas (VP1-3.1-ŠMM-05-K-01-008) finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas“.
Prof. Roberto Huberio paskaita vyks anglų kalba. Norintieji pasiklausyti paskaitos, kviečiami registruotis iš anksto el. paštu d.buivydiene@lma.lt, nurodant savo vardą, pavardę ir instituciją.
Lietuvos mokslų akademija vienija daugiau nei 200 mokslininkų, iš jų beveik 150 yra mūsų šalies piliečiai. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti interneto svetainėje www.lma.lt