Kaip mokestinė lengvata mažoms įmonėms skatina šešėlinę ekonomiką (0)
Lietuvoje šešėlinė (neapskaitoma) ekonomika susideda iš daugelio komponenčių, pavyzdžiui: “šešėlis” darbo rinkoje, akcizinių prekių rinkoje (tabakas, alkoholis, kuras), prostitucija. Įvairiais vertinimais, apie 15-30% Lietuvos ekonomikos yra šešėlinė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neapskaitoma ir dalis legaliai veikiančių verslo įmonių pajamų – jos nuslepiamos. Žinoma, čia šešėlio mastai priklauso nuo ekonominės veiklos rūšies – kai kuriose jų tam, tarytumei, yra palankesnės sąlygos. Šiai neapskaitomos ekonomikos daliai ir yra skirti šiandieniniai pastebėjimai.
Mažoms Lietuvos įmonėms yra numatyta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Paprastai kalbant, tos įmonės, kurių pajamos per paskutinius 12 mėnesių neviršija 45 tūkst. eurų (155 tūkst. litų), nėra PVM mokėtojos. Iki 2011 metų imtinai, ši riba buvo 100 tūkst. litų.
Kaip pavyzdys, paveiksle vaizduojamos „Teisine ir apskaitos“ veikla užsiimančių įmonių pajamos. Tiksliau, vaizduojama 2011 metų pajamų (tiesinė) priklausomybė nuo atitinkamų 2010 metų pajamų. Apatinė ir viršutinė kreivės, įvertintos naudojant tam tikrą metodologiją, iliustruoja 2011 metų pajamų santykinį polinkio keistis didumą lyginant su 2010 metų įmonių pajamomis. Paveiksle matoma, kad, ties 100 tūkst. litų riba 2010 metais, kreivės įdumba, kas reiškia, kad dalies įmonių pajamos keičiasi mažiau. Toks šių įmonių elgesys nėra natūralus. Šį fenomeną sąlygoja galimai ne vien tik įmonių siekis riboti savo vykdomą ekonominę veiklą, kuriančią pajamas, bet ir jau sukurtų pajamų slėpimas.
Jeigu laikyti, kad pajamos yra nuslepiamos siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, tai šešėlinės ekonomikos dalis gali būti įvertinta ir kiekybiškai. Tiriant palyginti ne dideles įmones, kurių pajamos tiriamaisiais metais neviršijo 0,5 mln. litų, 2011 metais „Teisinėje ir apskaitos“ ekonominėje veikloje šešėlio dalis būtų 10%; „Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto“ veikloje – 11%; „Baldų gamyboje“ – 6%; „Maitinimo ir gėrimų teikimo“ veikloje – 7%; ir panašiai.
Taigi, verslo skatinimas mokestinėmis lengvatomis galimai turi ir tamsiąją-šešėlinę pusę.
Šis straipsnis yra apie vieną iš galimų taikymų besiremiančių moksliniais tyrimais, kuriuos autorius atliko vykdydamas podoktorantūros stažuotę Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institute, Tikimybių teorijos ir statistikos skyriuje. Tyrimai finansuojami pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonės (VP1-3.1-ŠMM-01) įgyvendinamą projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“.