Automobilinių žibintų istorija - kaip pasiekėme ksenoninius žibintus ir kokiais privalumais jie pasižymi? ()
Ryškūs žibintai būtini kiekvienam automobiliui - tamsiu paros metu jie apšviečia kelią ir padeda kitiems eismo dalyviams pastebėti jus. Pirmieji automobiliniai žibintai pasirodė dar 1880 metais ir nuo to laiko stipriai patobulėjo. Ką siūlo naujausi ksenoniniai žibintai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo įžiebiamų degtuku iki elektrinių žibintų
Kiekvienas daiktas turi savo istoriją - pažiūrėkime, nuo ko prasidėjo automobilių lemputės, kaip vystėsi jų technologija ir kokie geriausi sprendimai buvo sukurti.
Pirmuosius žibintus automobiliai gavo iš karietų. Tai buvo visiškai nuo automobilio elektros sistemos ar mechaninių mazgų nepriklausomi žibintai, deginantys su alyva sumaišytą acetileną. Tokie žibintai buvo uždegami tarsi žvakės, todėl norint apšviesti kelią tekdavo sustoti.
Pirmieji elektriniai žibintai buvo išbandyti dar 1898 metais, tačiau tos pirmosios kaitrinės lemputės nebuvo pakankamai patvarios, o daugelis automobilių neturėjo tinkamų elektros sistemų. Kelio nelygumai tiesiog žudė ir taip netobulus volframo siūlus. Taigi, nieko keisto, kad elektriniai žibintai prigijo tikrai ne iš karto.
Pirmieji iš tikrųjų modernūs elektriniai žibintai buvo pristatyti 1912 metais. Po kelių ne visai pavykusių eksperimentų 1924 metais pristatyta trumpųjų ir ilgųjų šviesų sistema. Tačiau reikia pripažinti, kad 20 amžiaus pradžios žibintai buvo labai neryškūs. Jų efektyvumą ribojo ir prastos lempučių technologijos, ir silpnos automobilių elektros sistemos. Padėtis ėmė gerėti 1962 metais, kai oficialiai pristatyti halogeniniai žibintai.
Halogeniniai žibintai - nueinančios praeities technologija
Halogeninės lemputės, kurios greitai tapo privalomomis daugelyje šalių, yra šiek tiek mažesnės nei įprastos kaitrinės, tačiau šviečia ryškiau, sunaudoja mažiau energijos ir tarnauja ilgiau. Jos taip vadinamos todėl, kad stiklo tūbelėje, kurioje šviečia įkaitęs siūlas, yra inertinių dujų mišinys, kuriame yra halogeno.
Halogeniniai žibintai iki šiol naudojami daugelyje automobilių, tačiau tai nereiškia, kad jie neturi savų trūkumų. Iš esmės, tai yra tik pagerinta sena technologija, kuri kelią apšviečia nelabai ryškiai ir nelabai tolygiai. Todėl, kai 20 amžiaus pabaigoje buvo pristatyti ksenoniniai žibintai, visi iš karto pastebėjo skirtumą.
Ryškieji ksenoniniai žibintai
1991 metais BMW pristatė 7-os serijos limuziną - šis automobilis turėjo daug įdomių detalių ir viena iš jų tikrai buvo ksenoniniai žibintai. Joks kitas serijinės gamybos automobilis tokių ryškių šviesų iki tol neturėjo. Tai nustebino ne vieną automobilių žurnalistą, tačiau iš tikrųjų ksenoninės lemputės jau kelis dešimtmečius buvo naudojamos kitose srityse - 1951 metais ksenonines lemputes pristatė vokiečių kompanija „Osram“, jos buvo naudojamos projektoriuose.
Automobiliniai ksenoniniai žibintai vietoje įprasto volframo siūlo naudoja elektros lanką. Žinoma, stiklo tūbelėje yra ksenonas - inertinės dujos, kurios sužadintos skleidžia šviesą. Ksenoninėms lempoms reikalingi balastai, tačiau su laiku buvo išrasti ir vadinamieji biksenoniniai (angl. bi-Xenon) žibintai. Jie ypatingi tuo, kad trumpųjų ir ilgųjų šviesų funkcijas atlieka vienas modulis, kuriam pakanka vieno balasto. Taip pasiekiamas geresnis efektyvumas ir patikimumas.
Xenon lemputės yra žymiai ryškesnės už halogenines. Tiesą sakant, tokios ryškios, kad netinkamai įrengtos gali būti pavojingos - netinkamai įrengti ksenoniniai žibintai dažnai kritikuojami už kitų eismo dalyvių akinimą. Tuo tarpu tinkamai įrengti kokybiški ksenoniniai žibintai puikiai apšviečia kelio dangą - apšviečiamas plotas yra didesnis, šviesa yra ryškesnė ir tolygesnė.
Ryškumas, kuriuo ksenoniniai žibintai kelis kartus lenkia halogeninius, turbūt yra didžiausas jų pranašumas. Tačiau svarbu ir tai, kad ksenoninės lemputės tarnauja daugiau nei 2000 valandų, kai įprastos halogeninės lemputės atlaiko 450-1000 valandų. Paprastai tariant, ksenoninės lemputės yra žymiai geresnis automobilių žibintų sprendimas, tačiau pažvelkime į vieną iš naujos kartos ksenoninių lempučių pavyzdžių.
„Philips D3S“
Štai Vokietijoje gaminama „Philips D3S Xenstart 35W“ yra neblogas modernios ksenoninės lemputės pavyzdys. Gamintojas jai suteikia 1 metų garantiją, tačiau tikėtina, kad ji tarnaus 4-5 metus arba 2500 valandų.
Ši lemputė gali pasigirti 3200 liumenų ryškumu, kuris net 200 % lenkia įprastas halogenines šviesas. D3S naudoja mažiau elektros energijos, todėl mažiau apkraunama automobilio elektros sistema ir, bent jau teoriškai, taupomi degalai. Šioje lemputėje nėra gyvsidabrio, ji tinka daugybei automobilių modelių, o ir įrengimas nesukelia jokių problemų - „plug and play“, teigia gamintojas.
Rinkoje yra daug pigių kiniškų ksenoninių lempučių, tačiau jos dažnai būna nekokybiškos. Pigūs padirbiniai tarnauja trumpiau, šviečia ne taip ryškiai arba pasižymi keista spalvos temperatūra. Štai „Philips D3S“ spalvos temperatūra, 4300K, yra automobilių gamintojų numatytas standartas.
Žinoma, ksenonines šviesas kada nors pakeis LED ir lazerių technologijos. Tačiau bent jau kol kas ksenoniniai žibintai turi savų privalumų - jie yra gerokai pigesni ir paprastesni nei LED ar lazeriniai žibintai. Negana to, įprastus halogeninius žibintus lengviau ir pigiau pakeisti ksenoniniais.