Neįgalieji Lietuvoje turi visas sąlygas tapti pirmaujančiais sportininkais teniso srityje – tokia mintis buvo tvirtai išsakyta antradienio rytą Vilniaus SEB Arenoje įvykusioje konferencijoje „Neįgaliųjų teniso perspektyvos Lietuvoje“.

Skurdus šalies valdžios dėmesys neįgaliesiems

Konferencijoje dalyvavę valdžios institucijų atstovai mandagiai vieni kitiems „permetinėjo“ priekaištus dėl prasto neįgaliųjų sporto finansavimo. Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Babravičius prisipažino, kad iki šios dienos nieko nežinojo apie neįgaliųjų tenisą, nors pats yra aktyvus teniso žaidėjas. Sostinės valdžios atstovas pažadėjo skirti daugiau dėmesio šios sporto šakos vystymui, tačiau kai išgirdo primygtinius raginimus pažadėti didesnį finansavimą, mikliai išsisuko pasakęs, kad skirs daugiau dėmesio, o ne pinigų. Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas replikavo, jog finansiniai apdovanojimai gali būti rimta paskata sportuojantiems.

Tačiau Vidas Stankevičius, Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės vyriausiasis specialistas paminėjo, jog šiuo metu Lietuvoje egzistuoja keista praktika – sportininkai sulaukia dėmesio tik iškovoję kuo daugiau apdovanojimų. Tačiau iki to laiko niekam nerūpi sukurti palankias sąlygas, kad tie apdovanojimai būtų iškovoti. „Sporto finansavimo tema visuomet sulaukia diskusijų. Lietuviai skiria mažiau pinigų sportininkams remti nei kitos Europos valstybės, tačiau mes remiame neįgaliųjų sportą. Kaimyninės šalys Latvija ir Estija turi numačiusios nemažus biudžetus sportininkams, tačiau beveik neremia neįgaliųjų sporto. Tad vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar Lietuvos valdžia skiria pakankamą finansavimą sportui ir neįgaliųjų sportui, būtų sunku,“ – svarstė V. Stankevičius.

Sportuojantis neįgalusis – sveikiesiems sunku suvokti...

Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto atstovė Daiva Mockevičienė pristatė tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, ar sportas turi įtakos neįgaliųjų gyvenimo kokybei. Buvo išsiaiškinta, kad neįgaliųjų tarpe vos 22 proc. sportuojančių vyresnių nei 58 metų. Tik trečdalis apklausoje dalyvavusių keturiasdešimtmečių neįgaliųjų sportuoja. Daugiausiai sportuojančių (91 proc.) 14-24 m. grupėje.

Labiausiai neįgalūs pamėgę krepšinį, plaukimą, lengvąją ir sunkiąją atletiką. Trečdalis prisipažino, kad sportas jiems yra laisvalaikio praleidimas su draugais. Penktadalis pradėjo sportuoti paskatinti draugų pavyzdžio. Sportuojantys prisipažino, kad juos mažiau kamuoja savo veiklos beprasmiškumo jausmas, jie geba geriau susivaldyti, retai apima pasimetimo jausmas ir jie manė, kad gali daug nuveikti. Pasak Daivos Mockevičienės, šis tyrimas tik patvirtino akivaizdžią tiesą – sportas padeda neįgaliesiems psichologiškai ir fiziškai jaustis geriau.  

Pasak SEB Arenos atstovės, Vilniaus teniso akademijos vadovės Eglės Mockevičiūtės, kai prieš keletą metų jų akiratyje pasirodė pirmieji neįgalieji ir prakalbo apie teniso žaidynes, jie kurį laiką negalėjo susivokti: „Neįgalusis žaidžia tenisą... Negalėjome net įsivaizduoti, kaip jie tai daro. Gan greitai tapo aišku, kad tai puiki sporto šaka. Šiuo metu esame vienintelis sporto kompleksas, kuris yra adaptuotas neįgaliesiems – pradedant įėjimu į pastatą ir baigiant rūbinėmis.“Septynių tenisą žaidžiančių neįgaliųjų metų trukmės treniruotės kainuoja apie 30 000 litų. „Mes tikime, kad greitu laiku šalies parolimpinėje komandoje teniso žaidynėse bus iškelta ir Lietuvos vėliava. Mums patinka ši sporto šaka, ir mes pasiryžę siekti pergalių,“ – sakė neįgaliųjų teniso klubo pirmininkas Aleksandras Pacevičius.

Komentarai (0)