Bendrovė „Blue Bridge Bond“. IT saugumo spragų daugiau mažesnėse įmonėse (1)
Dažnai „užlūžtantys“ kompiuteriai, prarasta svarbi ir konfidenciali informacija, virusais užkrėsta įranga – informacinių technologijų (IT) specialistai teigia, kad tai yra pagrindinės problemos, kylančios įmonėms, kurios netinkamai prižiūri arba išvis neprižiūri savo IT ūkio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bendrovės „Blue Bridge Bond“, teikiančios IT sistemų priežiūros ir valdymo paslaugas, duomenimis, su IT saugumo problemomis susiduria didžioji dalis Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių. Skirtingai nuo didžiųjų kompanijų, kurios turi IT padalinius, mažesnės bendrovės retai kada investuoja į savo IT personalo kvalifikacijos kėlimą. Tuomet ir iškyla problemos, juk vienas specialistas negali būti „visų galų meistras“ ir gerai išmanyti visas IT sritis, kurios palaiko įmonės verslo procesus.
Silpniausia grandis – vartotojas
Tačiau, kad ir kas prižiūrėtų bei administruotų įmonės IT ūkį – viena iš labiausiai pažeidžiamų saugumo grandžių yra pats kompiuterio vartotojas. Pasak Artūro Šriupšos, bendrovės „Blue Bridge Bond“ direktoriaus, darbuotojai savo įmonės kompiuteriuose nori tvarkytis taip, kaip asmeniniuose: naudoti nesudėtingus slaptažodžius, nesivarginti juos keisti ir net dalintis su kolegomis, įdiegti programas, kurios darbui nėra būtinos, bet kur saugoti dokumentus, dažnai rizikuodami juos išvis prarasti. Tokia praktika didina sistemos sutrikimų tikimybę, sukelia tiesioginę grėsmę įmonės duomenų saugumui, o kartais net ir veiklos tęstinumui bei mažina darbuotojų darbo našumą.
Žmonės dažnai tik skatinami smalsumo atidaro įvairias patraukliai pavadintas bylas ar aktyvuoja el. paštu gautas interneto nuorodas. Tokie iš pažiūros nekalti veiksmai kartais gali sukelti daugiau negu vieno kompiuterio veikimo sutrikimus ar turimų duomenų praradimus.
„Itin dažnai įmonių kompiuteriuose randame daug programinės įrangos, kurią darbuotojai įsidiegia patys, nes jiems kada nors reikėjo atlikti konkrečią užduotį, kuri neretai būna asmeninio pobūdžio. Kiekviena kompiuteryje papildomai įdiegta programa mažina jo greitaveiką, todėl net ir nauji kompiuteriai po metų jau „pukši kaip senukai“. Taip pat reikia nepamiršti, kad įmonė atsako už jos kompiuteriuose įdiegtos programinės įrangos legalumą, o darbuotojai ne visada į tai atsižvelgia“, – teigia A. Šriupša.
Standartizuotas IT ūkis kainuoja pigiau
IT neabejotinai padaro įmonės darbą spartesnį ir efektyvesnį, kita vertus, netinkamai valdomas IT ūkis gali ne tik sumažinti darbuotojų našumą, bet ir neigiamai paveikti įmonės pajamas. Pasak „Blue Bridge Bond“ direktoriaus, vadovai turėtų aiškiai apibrėžti darbinio kompiuterio naudojimo taisykles ir vartotojų, dirbančių su kompiuteriais teises ir pareigas.
Anot specialisto, kuo labiau standartizuotas IT ūkis, tuo paprastesnė jo priežiūra ir administravimas, o tai lemia ir mažesnius įmonės kaštus IT biudžeto eilutėje. Be to, kiekvieno darbuotojo ir visos bendrovės veikla tampa efektyvesnė. Tai pasiekti galima sukūrus įmonės IT administravimo ir valdymo politiką, kurios atskiri punktai galėtų būti neatsiejama vidaus darbo tvarkos taisyklių dalis. Žinoma, būtina sąlyga – jų laikytis.
„Be to, jau dabar pastebime, kad Lietuvoje daugėja bendrovių, siekiančių mažinti išlaidas IT ūkio priežiūrai, todėl ją patikinčių profesionalias šios srities paslaugas teikiančioms kompanijoms. Ateityje tokią praktiką turėtų pradėti taikyti vis daugiau įmonių“, – sako A. Šriupša.