Šiais laikais turbūt niekas neįsivaizduoja savo gyvenimo be interneto. Patikrinti socialinius tinklus „Facebook“ bei „Instagram“, pažiūrėti vaizdo įrašus „Youtube“, skaityti įvairius žinių portalus ar žaisti kompiuterinius žaidimus kai kuriems asmenims tapo kasdienybe. Tačiau dažnam ši veikla užima visą laiką ir po truputį tai tampa problema, kuri gali išsivystyti į priklausomybę nuo interneto.

Priklausomybė nuo interneto dar nėra pripažinta kaip oficiali priklausomybė ir nėra įtraukta į tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10-AM). Tačiau visuomenėje probleminis interneto naudojimas vis dažniau vadinamas priklausomybe.

Kadangi tai nėra oficiali priklausomybė, todėl nėra konkrečių gydymo metodikų ar rekomendacijų. Tačiau vis dėlto, jei žmogus turi problemų dėl interneto naudojimo, jis gali visada kreiptis į savo šeimos gydytoją ar tiesiai į psichologus ar psichiatrus. Svarbiausia, kaip ir bet kurios kitos priklausomybės atveju, yra pripažinti šią problemą ir stengtis ją išspręsti.

Kodėl interneto naudojimas tampa probleminiu?

Priežasčių, kodėl žmogus gali tapti priklausomas nuo interneto ar nuo tam tikrų žaidimų, socialinių medijų ir pan., yra įvairių. Nuo paprasčiausiai per ilgo laiko praleidimo naršant internete iki depresijos ar nerimo. Nors manoma, kad į priklausomybę nuo interneto labiau linkę jauni žmonės, tačiau kai kurie tyrimai teigia, kad su amžiumi ši problema didėja. Todėl ji gali išsivystyti net ir suaugusiesiems.

Požymiai, rodantys, kad interneto naudojimas tapo probleminis:

• Nuotaikos pagerėjimas naršant internete;
• Visą laiką mąstoma apie kompiuterį ar internetą, nerimaujama, kada bus galima vėl prisijungti, arba galvojama apie nuveiktus darbus ar padarytus sprendimus;
• Labai stiprus potraukis ir noras prisijungti prie interneto;
• Norint pajusti pasitenkinimą naršant internetą, reikia vis daugiau laiko prie jo praleisti;
• Pasidaro sunku išjungti internetą, prie jo praleidžiama daugiau laiko negu buvo planuota;
• Augančios neigiamos emocijos (suirzimas, apatija, pablogėjusi nuotaika, nuobodulys, tuštumos jausmas), kai nėra galimybės būti prisijungus prie interneto;
• Sumažėjęs susidomėjimas šeima, darbu, mokslu, ankstesniais pomėgiais;
• Sumažėjusi atsakomybė dėl darbo, mokslų, šeimos, rizikuojama visa tai prarasti;
• Melavimas ar slėpimas nuo šeimos narių, specialistų apie laiką, praleistą prie interneto:
• Aplinkiniai vis dažniau teigia, kad asmuo per daug praleidžia laiko prie kompiuterio ar interneto.

Jeigu pastebimi šie požymiai ir niekaip nepavyksta pačiam jų įveikti, reikia nebijoti kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, kurie dirba poliklinikose bei kitose psichikos sveikatos įstaigose. Svarbiausia suvokti, kad turite problemą, kurią dažniausiai galima išspręsti.

Komentarai ()