Kodėl artėjant prie tualeto noras šlapintis vis stiprėja?  (1)

Tikriausiai bent dalis yra susidūrę su jausmu, kai esant lauke, prispiria gamta – ir noras vis labiau didėja su kiekvienu žingsniu link namų durų. Atrodo, kad patekus į namus ir jau praveriant tualeto duris, vos vos išlaikysite. Pasirodo, tai nėra išsigalvojimas – o reiškinys, vadinamas „rakto nelaikymu“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Psichoterapeutė Ginnie Love aiškina, kad vien žvilgnis į objektą, kuris susijęs su tam tikru veiksmu, gali paspartinti smegenų procesus pasąmoningai viską atlikti žymiai skubiau.

Nuo pat mažumės esame mokomi tualeto kambarį sieti su šlapinimusi. Tad anot G.Love, kuo arčiau mes esame šios patalpos, ši giliai pasąmonėje užprogramuota mintis aktyvuojama ir mes imamės veiksmų fiziškai – ir darome tai, ką mums liepia gamta.

Uroginekologė ir Masačiusetso pagrindinės ligoninės moterų dubens medicinos bei atkuriamosios chirurgijos direktorė Dr. May M.Wakamatsu sako, kad tai tarsi Pavlovo eksperimentas. Mokslininkų bendruomenėje žinomas eksperimento metu rusų fiziologas Ivanas Pavlovas prieš savo šunims duodant maisto paskambindavo varpeliu. Vėliau jis imdavo skambinti varpeliu ir neduodamas maisto – ir pastebėjo, kad šunims imdavo skirtis seilės, nors maisto ir nebūdavo.

M.M. Wakamatsu aiškina, kad šlapimo pūslę veikia lygiai tokia pati sąlyginio atsako stimulo rūšis. Vos tik priėjus prie tualeto durų, tampa normalu žinoti, kad netrukus nusišlapinsite – todėl staiga imate manyti, kad turite nedelsiant nusišlapinti, nors iš tikrųjų ir nėra tokio didelio poreikio.

Ilgainiui, jeigu vadžias atiduosite šlapimo pūslei, o smegenys nustos valdyti visą procesą, gali atsitikti taip, kad imsite šlapintis dar žengdami per tualeto durų slenkstį.

Laimei, galima imtis veiksmų, kad „rakto nelaikymo“ reiškinys neprivestų jūsų iki tokio nemalonaus potyrio. M.M. Wakamatsu sako, kad ėjimas pro skirtingas jūsų buto ar namo duris gali padėti sumažinti poreikį šlapintis – tačiau jeigu tai nėra įmanoma, būtina atsispirti tokiam poreikiui ištuštinti šlapimo pūslę vos atėjus į savo būstą.

Dėmesio nukreipimo technikos taip pat gali padėti ignoruoti norą nedelsiant šlapintis. M.M. Wakamatsu pataria vos grįžus namo imti iškart gaminti vakarienę arba pasitikrinti savo elektroninio pašto dėžutę – kad atitrauktumėte savo mintis nuo minėto jausmo. Tokio jausmo atsikratymas yra pakankamai lėtas procesas, todėl galima pradėti nuo bandymo išbūti nenuėjus į tualetą 5 minutes nuo grįžimo namo, o vėliau šį laiko tarpą ilginti iki 10 minučių ir daugiau.

Anot mokslininkės, dar vienas metodas – specialiai nusišlapinti prieš važiuojant namo. Tokiu būdu tikrai žinosite, kad smegenys jums siunčia netikrus signalus, jei grįžus namo vis tiek kiltų noras bėgti į tualetą – kadangi pūslei vėl prisipildyti vidutiniškai reikia apie 3-4 valandų. Tad šiuo atveju svarbu yra treniruoti savo protą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(8)
(2)
(6)

Komentarai (1)