Vienišumas ir socialinė izoliacija gali neigiamai paveikti žmogaus gerovę. Moksliniai tyrimai net rodo, kad dėl to didėja kai kurių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, demencija ir depresija, rizika.

Kaip rašo sciencealert.com, kai kurie tyrimai leidžia teigti, kad vienišumas ir socialinė izoliacija blogina sveikatą, nes didina uždegimo lygį organizme. Uždegimas yra tokia būklė, kuomet jūsų organizmas nurodo imuninei sistemai gaminti tam tikras chemines medžiagas kovai su infekcija ar trauma. Tačiau toks procesas gali vykti ir tuomet, kai patiriame psichologinį ar socialinį stresą.

Trumpalaikis, vietinis uždegimas – tarkime, kai netyčia įsipjaunate pirštą – gali būti naudingas. Tačiau ilgalaikis uždegimas yra siejamas su prasta sveikata. Mokslininkai teigia, kad vienišumas ir socialinė izoliacija yra siejami su ilgalaikiu uždegimu.

Naujausio mokslinio tyrimo metu mokslininkai norėjo patyrinėti, ar vienišumas (subjektyvi buvimo vienam būsena) ir socialinė izoliacija (objektyvi buvimo vienam būsena) yra susiję su ilgalaikiu uždegimu.

Tam mokslininkai išanalizavo visas paskelbtas studijas apie vienišumą ir uždegimą bei socialinę izoliaciją ir uždegimą. Iš viso buvo rasta 14 tokių tyrimų.

Naujausia analizė parodė, kad socialiai izoliuotų žmonių organizme yra dviejų uždegiminių chemikalų – C reaktyvinio baltymo ir fibrinogeno – rodikliai yra aukštesni. C reaktyvusis baltymas paprastai nurodo uždegimą, didelis jo kiekis siejamas su prasta sveikata.

Fibrinogenas didina kraujo krešėjimą ir organizme jo yra daugiau, kai žmogus patiria traumą. O kai šie du rodikliai yra padidėję ilgą laiką, ilgainiui didėja sveikatos problemų rizika.

Evoliucinis atsakas?

Socialinė izoliacija su didesniu uždegimo lygiu gali būti siejama dėl kelių priežasčių. Gali būti, kad socialinė izoliacija sukelia uždegimą. Mes evoliucionavome taip, kad būtume sociali rūšis, todėl socialinė izoliacija mums yra streso šaltinis. O stresas turi tiesioginį poveikį imuninei sistemai.

Taip pat gali būti, kad mes evoliucionavome taip, kad „įjungtume“ savo imuninį ataką, kai esame izoliuoti. Taip yra todėl, kad, būnant vieniems, yra didesnė susižeidimo rizika. Ir mūsų imuninė sistema veikiausiai išmoko įsijungti, kad tokiai didesnei rizikai deramai pasirengtume.

Taip pat gali būti, kad uždegimas veda prie socialinės izoliacijos. Sergantys žmonės, kuriems yra padidėjęs uždegimo lygis, gali jausti, kad nenori būti šalia kitų žmonių. Taip yra todėl, kad evoliucionavome taip, kad norėtume izoliuotis, kad neužkrėstume aplinkinių.

Daug fizinių ligų turinčių žmonių organizme taip pat yra didelis uždegimo lygis. Tokie žmonės sunkiai serga ir kartais negali judėti, todėl tampa socialiai izoliuoti.

Įrodymai, siejantys vienišumą ir uždegimą, nėra tokie tvirti. Mokslininkai atrado, kad vienišumas yra siejamas su uždegiminiu chemikalu interleukinu-6. Tačiau toks ryšys buvo rastas tik dviejuose moksliniuose darbuose.

Tai leidžia teigti, kad gali nebūti tiesioginio vienišumo poveikio uždegimui. Priešingai, vienišumas gali pakeisti tai, kaip mūsų organizmas reaguoja į stresą. Esama mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad vienišų žmonių uždegiminis atsakas į stresą yra didesnis.

Platesnis vaizdas

Šis naujausias tyrimas suteikia tam tikrų įrodymų apie egzistuojantį socialinės izoliacijos ir uždegimo ryšį. Tačiau mokslininkai mano, kad vienišumo ir socialinės izoliacijos bei prastos sveikatos ryšys yra gerokai sudėtingesnis nei tiesiog uždegimas.

Siekiant geriausiai suprasti, kaip vienišumas ir socialinė izoliacija veikia sveikatą, reikia nagrinėti biologinius, psichologinius ir socialinius rizikos veiksnius, tokius kaip kraujo spaudimas, psichologinė sveikata, pajamos ir socialinė parama, nes jie visi yra susiję su padidėjusiu uždegimu.

Siekiant geriau suvokti, kaip vienišumas ir socialinė izoliacija veikia sveikatą, mokslininkams gali teikti išnagrinėti didesnį vaizdą nei uždegimas. Ir šis naujausias tyrimas yra tik pirmasis naudingas žingsnis suvokiant šį didesnį vaizdą.

Komentarai ()