Pasak psichiatro, psichoterapeuto Vilniaus universiteto docento Eugenijaus Laurinaičio, dabartinė padėtis yra tikrų tikriausia krizė. Todėl nenuostabu, kad kai kurie žmonės patiria dažnesnius panikos priepuolius ar nerimą. Laidoje „Sveikatos receptas“ psichoterapeutas papasakojo, kaip nuo to apsisaugoti.

Svarbiausia – tinkamai kvėpuoti

„Yra labai daug dalykų šiuo metu, kurie seniau mums teikė laimę ir džiaugsmą, bet dabar jų daryti negalime. Kadangi negalime išeiti iš namų ir daryti tai, kas seniau džiugindavo, tai skatina bejėgiškumo jausmą, taip pat nerimą“, – sako E. Laurinaitis.

Beje, kaip sako docentas, nerimas ir baimė yra skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, kai bijome mirties, tiksliai žinome, ko bijome, nes baimė yra nukreipta į ateitį, į pavojų. Nerimas irgi yra jausmas, nukreiptas į priekį, tačiau, kas tai yra tiksliai, žmogus nežino.

Patiriantiems panikos priepuolius, psichoterapeutas sako – reikia prisiminti, kad jie prasideda nuo pernelyg dažno kvėpavimo.

„Tai gali skambėti juokingai, nes labai dažnai žmogus, kuris jaučia panikos priepuolio pradžią, jam gali atrodyti, kad trūksta oro, tuoj uždus. O iš tikrųjų yra atvirkščiai, jis kvėpuoja dažniau ir giliau nei reikia“, – kalbėjo E. Laurinaitis.

Dėl to reikia tiesiog lėtinti kvėpavimą ir mokytis daryti pauzes tarp kvėpavimo – įkvėpti, iškvėpti ir padaryti pauzę. Tokiu atveju panikos priepuolis praeis arba net neatsiras.

„Tačiau kvėpavimas nepagydys nuo panikos priepuolių. Tai yra tiesiog greitoji pagalba, bet tai ne gydymas. Žinoma, dabartinė situacija nerimo lygį visame pasaulyje didina, ir dėl to reikia ieškoti pagalbos, internetu dabar dirba šimtai psichoterapeutų“, – sako pašnekovas.

E. Laurinaitis primena, kad šiuo metu kreiptis psichologinės pagalbos yra dar paprasčiau nei prieš tai, nes yra daugybė įvairių projektų, pagalbos linijos. Viskas vyksta internetu, reikia tik paieškoti.

Kaip teigia pašnekovas, ši psichologinė žmonių krizė dėl koronaviruso pasireiškia visų pirma tuo, kad joje nėra parengtų sprendimų, todėl šitą iššūkį turime spręsti ieškodami savo aplinkoje ar savyje kokių nors psichologinių rezervų.

Pasak docento, reikia stengtis mąstyti kūrybiškai, būti atviram netikėtiems sprendimams.

Psichoterapeutas pastebi, kad pirmą kartą tokia krizė sukėlė tokią didžiulę humoro bangą – nebegalėdami nieko pakeisti, žmonės tiesiog juokiasi. O tai, kaip teigia pašnekovas, yra labai gerai.

Svarbu susikurti rutiną

Kalbant apie tai, kad šiuo metu namuose šeimos kartu būna kaip niekada ilgai, E. Laurinaitis sako, kad tai gali atnešti ir galimybių, ir iššūkių. Pasak jo, šeima kasdienybėje įprastu metu kartu būna labai trumpai.

„Bėgame į darbus, parduotuves, kažkokias pramogas, einame miegoti ir laiko sau lieka geriausiu atveju valanda, kai dabar tam turime beveik 24 val. Dabar šiame bendravime atsiveria labai daug dalykų, kurių anksčiau nesimatė. Ir tai yra mūsų šansas susipažinti iš naujo“, – kalbėjo pašnekovas.

O tada, susipažinus reikia šnekėtis – ar mes, tie, kurie esame dabar, jaučiame tą patį, ką jautėme tik susipažinus.

„Juokinga, kai teismo posėdžiuose girdime skyrybų priežastį – nesutapo charakteriai. Jie negali sutapti. Mes visi esame skirtingi. Ir tai reiškia, kad charakteriai turi nesutapti. Galų gale, mes vienas kitam ir įdomus tuo, kad nesutampame. Kam gi bus įdomu gyventi su savo kopija? Charakterių nesutapimas yra privalumas“, – sako E. Laurinaitis.

Kitas kylantis sunkumas šiuo metu – kaip suderinti vaikų priežiūrą ir darbą iš namų. Kai kurie tėvai dirbdami namuose netgi jaučia kaltės jausmą, kad tuo metu nebūna su vaikais.

Pasak psichoterapeuto, reikia prisiminti, kad net ir būnant namuose, darbo laikas turi būti skirtas darbui, todėl reikia suprasti, kad teks susikurti naują rutiną visai šeimai. Sąžinės graužaties dėl darbo namuose, o ne laiko skyrimo vaikams, tikrai nereikia jausti. Kaip teigia pašnekovas, vaikai turi suprasti, kad tėvams – darbo laikas.

Komentarai ()