Rugsėjo 10 d. buvo minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Šios dienos tikslas yra priminti, kad kiekvienas iš mūsų gali prisidėti mažinant savižudybių skaičių bei padėti suprasti, kokiais konkrečiais būdais galime tai padaryti.

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės specialistai dalinasi 6 konkrečiais patarimais, kurie gali padėti išgelbėti gyvybę:

Neignoruoti kalbų apie savižudybę. Ar žinojote, kad apie 80 proc. sau atėmusių gyvybę bent kartą iki bandymo yra vienaip ar kitaip apie tai užsiminę aplinkiniams? Šios užuominos gali būti ne tik tiesioginės, bet ir gana abstrakčios, pavyzdžiui: „esu jums tik našta“, „nematau prasmės gyventi“, „negaliu to išverti“ ar „pasirūpinkit juo/ja, jeigu man kas atsitiktų“. Deja, bet dažnai šiuos žodžius palaikome tik bereikalingu pasikarščiavimu, nors neretai jie gali išduoti, kad asmuo iš tiesų turi suicidinių minčių. Tokioje situacijoje nebijokime paklausti tiesiai: „Ar tu tikrai galvoji apie savižudybę?“. Nors šis klausimas jums pasirodys nejaukus, asmeniui, kuris viduje daug išgyvena jis kaip tik gali padėti: padrąsinti pagaliau atsiverti, pasijausti klausomam, svarbiam.

Atpažinti savižudybės rizikos ženklus. Be žodžių yra ir daug kitų ženklų, kurie reiškia, kad asmeniui reikia pagalbos. Tai gali būti: padidėjęs alkoholio ir vaistų vartojimas, neįprastai intensyvus artimų žmonių lankymas (siekiant atsisveikinti), brangių daiktų atidavimas, neįprasti, sunkiai paaiškinami vizitai į vaistinę, demonstruojamas neatsargus elgesys, nuotaikos sutrikimai. Pamačius šiuos neįprastus ženklus, vėlgi reikėtų žmogaus paklausti: ko jis šiais veiksmais siekia, kaip jaučiasi, ar nenori jums ko nors papasakoti.

Pasiūlyti kreiptis pagalbos. Pabrėžti, kad ji gali būti anoniminė ir nemokama. Net jeigu žmogus neigia iš tiesų galvojantis apie savižudybę, bet kokiu atveju pasiūlykite jam kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Esant atsisakymui būtinai užsiminkite, kad pagalba gali būti ir visiškai nemokama bei anoniminė, kad apie vizitą niekas nesužinos. Matomoje vietoje galite palikti:

1. Anoniminių pagalbos numerių sąrašą.
2. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės psichologų el. paštą (nemokama anoniminė konsultacija neskubos atveju paštu konsultacija@rvpl.lt).
3. Ar atsiųsti puslapio www.tuesi.lt nuorodą, kurioje galima rasti skirtingų pagalbos būdų bei daug kitos naudingos informacijos.

Pasakyti, kad „šitos mintys ir šita būklė praeis“. Neretai mintys apie savižudybę aplanko dėl nepakeliamo psichologinio skausmo. Jį patiriančiam žmogui atrodo, kad tai – jau niekada nepraeis. Jeigu žmogus užsimena apie tai, kad „nebenori gyventi“, „nebegali visko pakelti“, „nori numirti“, labai svarbu, kad kas nors iš šono suteiktų vilties, jog viskas praeis, kad situacija gali keistis, kad mintys apie mirtį yra tik laikinos, todėl svarbu joms nepasiduoti, išlaukti.

Įvardinti, dėl ko verta toliau gyventi. Neretai sunkioje situacijoje yra sunku pačiam atrasti dėl ko verta gyventi. Padėkite tai padaryti, pasufleruokite, suplanuokite malonių akimirkų ateičiai. Tai gali būti močiutės gimtadienis, naujas krepšinio sezonas, kelionė prie jūros ar tiesiog užmiršta, bet lengvai įgyvendinama svajonė. Būtinai pabrėžkite, koks jums brangus ir svarbus šis žmogus yra.

Jeigu nepavyks pasikalbėti – patys kreipkitės į specialistus. Kartais pasikalbėti nepavyksta, o jei ir pavyksta, įtartinus signalus siunčiantis asmuo nesutinka kreiptis pagalbos. Tokiu atveju rekomenduotina į specialistus kreiptis patiems: jie jums patars, kaip tiksliau elgtis atsižvelgiant į situaciją.

SVARBU! Siekiant sumažinti savižudybių skaičių, labai reikalingas artimųjų bendradarbiavimas. Sužinoję, kad jūsų artimasis bandė žudytis nepalikite šios problemos spręsti savarankiškai: labai svarbu ieškoti specialistų pagalbos, kad šis bandymas nepasikartotų ir asmuo galėtų greičiau grįžti į įprastą gyvenimą. Skubos atveju galite skambinti pagalbos numeriu 112, neskubos – į savo poliklinikos psichikos sveikatos centrą, kur būtent tokioms situacijoms apmokyti specialistai pasikalbės su jūsų artimuoju apie išgyvenamą savižudybės krizę ir padės numatyti pagalbos galimybes. Galbūt šiuo metu jam reikia intensyvios specialistų komandos pagalbos psichiatrijos ligoninėje, o galbūt ambulatorinių psichologo konsultacijų ar kitokio palaikymo.

Niekada nepamirškite – net sunkiausios akimirkos praeina. Svarbu laiku kreiptis pagalbos ir suprasti, kad net sunkiausios situacijos anksčiau ar vėliau išsisprendžia.

Komentarai ()