Nors pastaruosius kelerius mėnesius visi išgyvenome tą pačią pandemiją, visgi į jos atneštas problemas reaguojame nevienodai.

Neseniai atliktas nedidelės apimties tyrimas parodė, kad egzistuoja tam tikri esminiai „tamsių“ asmenybės bruožų turinčių žmonių reakcijos į COVID-19 skirtumai, rašo sciencealert.com.

Šios tamsiosios charakterio savybės apima narcisizmą, psichopatiją, sadizmą ir makiavelizmą ir dažnai yra siejamos su neigiamomis socialinėmis pasekmėmis. Psichologijoje šie bruožai vadinami „tamsiąja ketveriuke“.

Tačiau ar šios charakterio savybės gali daryti įtaką reakcijai į pasaulinę krizę?

Misisipės universiteto mokslininkai išanalizavo 402 asmenų, kurių amžius yra nuo 18 iki 78 metų, elgseną, ir nustatė, kad esti subtilių, tačiau pastebimų reakcijos į pandemiją skirtumų, susijusių su minėtaisiais asmenybės bruožais. Šie skirtumai apima platų spektrą – nuo valymo įpročių iki nuotaikos.

„Mūsų rezultatai rodo, kad pirmaisiais pandemijos etapais Jungtinėse Valstijose tamsiaisiais asmenybės bruožais pasižyminčių asmenų kognityvinis ir emocinis atsakas į pandemiją skyrėsi“, – internete paskelbtame ir 2020-ųjų lapkritį moksliniame žurnale „Personal and Individual Differences“ išspausdintame straipsnyje teigia jo autoriai.

Tyrimo dalyvius mokslininkai atrinko internetu. Jie turėjo užpildyti klausimyną apie savo jausmus, mintis ir elgesį pandemijos metu. Tamsieji jų asmenybės bruožai buvo išanalizuoti remiantis tamsiosios triados bruožų vertinimu (DTDD) ir sadistinės asmenybės vertinimo testu.

Įdomu tai, kad narcisistinėmis ir makiaveliškomis savybėmis pasižymintiems žmonėms yra emociškai sunku susidoroti su socialinėmis permainomis, kurias atnešė pandemija. Tačiau tyrimas nustatė, kad tie, kurie save įvardijo kaip turinčius sadistinių savybių, į COVID-19 reagavo itin teigiamai.

„Gali būti, kad šiems žmonėms įvykiai, kuriuos dauguma suvokia kaip turinčius neigiamą įtaką visuomenei, suteikia daug džiaugsmo“, – rašo autoriai.

Tiesa, svarbu pabrėžti, kad minėtieji skirtumai buvo statistiškai reikšmingi, tačiau visgi ganėtinai subtilūs. Be to, tyrimas rėmėsi pačių jo dalyvių pateikta informacija apie savo būklę ir paprastais atsakymais „taip“ arba „ne“, tad tai jokiu būdu nėra galutinė išvada.

Taip pat svarbu pabrėžti, jog tyrime dalyvavusiems asmenims nebūtinai diagnozuotas narcisizmas ar sadizmas – paprasčiausiai jie patys pažymėjo turintys kai kurių šių bruožų.

Tačiau šis tyrimas yra svarbi ir įdomi įžvalga apie tai, kaip skirtingi asmenybės tipai reaguoja į tokius plačios apimties socialinius sukrėtimus, kokį šiuo metu mums tenka išgyventi.

Mokslininkai analizavo ne tik emocinį atsaką, bet ir tai, kaip kito skirtingų asmenybės tipų atstovų elgesys reaguojant į pandemiją.

Rezultatai parodė, kad polinkis beatodairiškai kaupti atsargas nėra nė vienos iš tamsiųjų charakterio savybių pranašas. Tačiau narcisistinėmis ir psichopatinėmis savybėmis pasižymintys žmonės paprastai rečiau užsiima reguliariais valymo darbais, pavyzdžiui, dažnai liečiamų paviršių nuvalymu.

Iš esmės pastebėta tokia tendencija: kuo stipresnės, respondentų manymu, buvo jų narcisistinės ir psichopatinės savybės, tuo mažiau dėmesio jie skirdavo švarinimosi darbams.

Makiaveliškais bruožais pasižymintys asmenys labiau baiminosi užsikrėsti COVID-19, o štai turintys narcisistinių savybių teigė įsitraukę į veiklas, kuriomis siekta pagelbėti pandemijos paveiktiems žmonėms.

Tokia išvada gali atrodyti prieštaringai, tačiau mokslininkai aiškina, kad ją patvirtina ankstesni tyrimai, nustatę, jog narcisistinių savybių turintys žmonės gali įsitraukti į teigiamai vertinamas socialines veiklas, tokiu būdu siekdami sulaukti palankaus aplinkinių įvertinimo.

Liepą ir lapkritį paskelbti du ankstesni tyrimai parodė, kad kai kurios tamsiosios asmenybės savybės gali leisti nuspėti, kiek tikėtina, kad žmonės laikysis visuomenės sveikatos patarimų – dėvės kaukę, laikysis atstumo ir panašiai.

Visgi šis pastarasis tyrimas nustatė, kad tamsiosios savybės tokiam elgesiui įtakos gali neturėti. Situacija pasirodė esanti pozityvi: dauguma tyrimo dalyvių tvirtino, jog jie jau ir taip laikosi atstumo, dažnai plauna rankas, vengia kelionių ir susibūrimų.

Rezultatų skirtumą galėjo nulemti faktas, kad pandemija yra „itin rimta padėtis“, kurioje situacinės detalės užgožia asmenybės vaidmenį prognozuojant žmonių elgesį, mano mokslininkai.

Nors tyrime buvo nagrinėjamos tik sąsajos, o ne tai, kas lemia tokius skirtumus, mokslininkai spėja, kad tai, kaip „tamsiosios ketveriukės“ bruožų turintys asmenys reaguoja į krizes, gali būti kažkokiu būdu susiję su tuo, kiek socialinis stabilumas yra svarbus kiekvienam iš šios ketveriukės asmenybės tipų.

Narcisistinių savybių turintys asmenys, siekdami palaikyti savo įvaizdį, remiasi socialiniu grįžtamuoju ryšiu, o pasižymintys makiaveliškomis savybėmis, kaip žinoma, siekdami savo tikslų išnaudoja kitus socialinės sistemos narius.

Faktas, kad šiomis dviem asmenybės savybėmis pasižymintys žmonės buvo itin linkę pandemiją suvokti kaip grėsmingą situaciją ir patirti neigiamų emocijų, leidžia spręsti, kad, „siekdami savo tikslų, šie asmenys yra priklausomi nuo stabilių socialinių struktūrų, ir į suvokiamą socialinį nestabilumą reaguoja neigiamai“, pažymi mokslininkai.

„Asocialiais asmenybės bruožais (psichopatija ir sadizmu) pasižymintys asmenys nebuvo tiek įbauginti pandemijos“, – rašoma tyrime.

Tyrimas taip pat nustatė dar vieną svarbų dalyką. Anksčiau mokslininkai abejojo, ar psichopatija ir makiavelizmas iš tiesų yra visiškai atskiri konstruktai. Tačiau šis tyrimas leidžia spręsti, kad skirtumas, apibrėžiantis, kiek šiomis savybėmis pasižymintys asmenys yra priklausomi nuo stabilios socialinės aplinkos, gali būti esminis skiriamasis ženklas.

Suprantama, mokslininkų komanda taip pat atkreipia dėmesį į tyrimo ribotumą, mat klausimynus respondentai pildė savarankiškai, jie nebuvo prižiūrimi. Be to, kai kurios mokslininkų pasitelktos priemonės nebuvo patvirtintos ankstesniais tyrimais.

Svarbu ir tai, kad nors imtis buvo reprezentatyvi ir atspindėjo plačią Jungtinių Valstijų populiaciją, buvo užfiksuotas tik labai trumpas konkretus laikotarpis.

Siekiant visiškai suvokti, kaip skirtingos asmenybės reaguoja į šią tebesitęsiančią krizę, būtina atlikti daugiau tyrimų, apimančių ilgesnį laikotarpį.

Turint omenyje, kad artimiausiu metu pasaulį gali užklupti ir daugiau krizių, nulemtų klimato kaitos ir išteklių trūkumo, platesnis išmanymas apie tai, kaip asmenybės tipai gali reaguoti į socialines krizes, gali būti nepaprastai svarbus. O šis tyrimas – puiki pradžia.

„Atlikto tyrimo rezultatai yra reikšmingas indėlis į mūsų suvokimą, kaip neįprastais laikais elgiasi tamsiais asmenybės bruožais pasižymintys asmenys. Jie taip pat prisideda prie mūsų bendro supratimo apie pasaulinės pandemijos metu žmonių išgyvenamas psichologines patirtis“, – rašo mokslininkai.

Komentarai ()