Kiekvienas nori būti laimingas, tačiau kiekvienas laimę jaučia kitaip. Kuo aukštesnis žmogaus intelektas, tuo sunkiau jam pasiekiama laimė. Kodėl taip yra?

Psichologai nustatė veiksnius, kurie trukdo išvystyto intelekto žmonėms jaustis visiškai patenkintiems.

1. Aukšti reikalavimai

Intelektualios asmenybės gerai žino, ką norėtų pasiekti savo gyvenime ir aukštai kelia savo kartelę. Tokie žmonės neketina pasitenkinti kuo nors menkesniu. Šie aukšti reikalavimai taikomi viskam – meilei, profesijai, kitoms gyvenimo sferoms. Tačiau tikrovė neleidžia įgyvendinti jų perdėtų reikalavimų, todėl juos kankina nepasitenkinimas dėl savo pasiekimų ir dėl santykių su aplinkiniais.

2. Idealo paieškos

Tokie asmenys nenori priimti pasaulio ir žmonių su jų teigiamomis ir neigiamomis savybėmis. Jie visą laiką stengiasi susikoncentruoti į tai, kokie jie galėtų tapti ateityje, jeigu pasistengtų. Tuo pačiu jie nuolat įžeidinėja ir skaudina aplinkinius, kurie jaučia, kad į į juos per daug kritiškai žiūrima ir norima juos perdaryti.

3. Prasmės ieškojimas

Intelektualūs žmonės nesugeba patirti malonumo iš dabarties momento, nes jie amžinai užsiėmę prasmės ieškojimu. Jų žinių troškimas dominuoja ir užgožia kitus jausmus. Protas dirba nuolat. Net tada, kai žmogus patiria pasitenkinimą, jis skaičiuoja, vertina, modeliuoja, gerina. Protui neužtenka dabarties momento, jis jau žvelgia į ateitį.

4. Laimė – tai proto ramybė

Intelektą galima apibūdinti kaip protą, kuris nenori nurimti. Laimingam žmogui užtenka to, ką jis turi dabar, protingam – amžinai visko per mažai. Pasiekęs vieną viršukalnę, jis veržiasi į nežinomybę, ieško naujų pergalių ir nespėja pasimėgauti tuo, ką jau laimėjo.

5. Polinkis į analizę

Intelektualiai išsivystę žmonės nuolat stengiasi viską išanalizuoti ir sudėlioti į lentynėles. Jie amžinai ieško atsakymų į savo klausimus, o kai pagaliau suranda, tai jie pasirodo nemalonūs ir negatyvūs.

6. Tikėjimas savo prognozėmis

Protingi žmonės linkę tikėti savo prognozėmis, o iš tikrųjų į bet kokius reikalus gali įsibrauti visai netikėti veiksniai ir susiklostyti nenumatytos situacijos. Todėl išeikvotos pastangos ne visada atitinka gautą rezultatą. Jeigu rezultatas pasirodys menkesnis už įdėtas pastangas, tai intelektualas giliai nusivils.

7. Žema savivertė

Protingi žmonės linkę nustatyti sau pačią žemiausią vertę, nes lygina save su sėkmingesniais, protingesniais, gražesniais ir panašiai. Žinoma, jie nuolat kritikuoja save ir nenori priimti savo trūkumų, paprasčiausiai su jais susitaikyti. Jie nuolat stengiasi atitikti sugalvotus standartus, patiria nesėkmes ir kaltina save.

8. Bendravimo trūkumas

Juos gali suprasti tik tokie patys žmonės. Bendrauti su žemesnio intelekto žmonėmis jiems yra neįdomu, o dalytis savo mintimis ir jausmais yra būtina, kad susidorotų su savo išgyvenimais. Tačiau sunku surasti sau lygų pašnekovą, o su kitais jie patys nesileidžia į artimesnį bendravimą.

9.  Nelaisvas elgesys

Žmonės ne veltui laiko intelektualus „keistais“. Dauguma inteligentiškų asmenų nejaukiai jaučiasi bendraudami su kitais. Jiems sunku prisitaikyti prie kasdienybės, atitikti jų priimtus kriterijus, todėl juos dažnai kritikuoja ir išjuokia kiti.

10. Per didelis pažeidžiamumas

Bet kokios pašaipėlės ar neigiami atsiliepimai apie jų laimėjimus, gali įstumti intelektualus į giliausią depresiją. Jie nuolat abejoja savo talentu, bijo prarasti sugebėjimą kurti. Jie retai pasiekia karjeros aukštumų ir dažniausiai lieka pavaldinių padėtyje, priklausomi nuo kur kas menkiau išsilavinusių viršininkų. Tai labai lengvai pažeidžiamos asmenybės, kurios neretai palūžta nuo elementarių būties sunkumų arba nusigeria.

11. Atsisakymas nuo bendravimo

Žmonės su aukštu IQ dažnai laikomi keistuoliais ir „iš dangaus nukritusiais“, bet tai nėra priežastis nustoti visai bendrauti su kitais žmonėmis, kad ir menkiau išsivysčiusiais. Jausdamiesi kitokiais, jie nejučia nubrėžia brūkšnį ir atstumia kitus žmones, kurie būtų visai nieko prieš su jais susipažinti, rašo portalas „Econet“. Užuot pasistengę patikti, jie reaguoja į bet kokius kitų bandymus suartėti šaltumu, o paskui patys kankinasi.

12 .Psichologinės problemos

Intelektualai neretai kenčia nuo ypatingos sutrikimų rūšies, kuri verčia juos nuolat viską analizuoti ir kamantinėti, stengiantis prisikasti iki tiesos. Žinoma, ši savybė niekam laimės neatneša. Nuolatinis analizavimas ir izoliacija – kartais savanoriška, o kartais ir priverstinė, neretai persekioja intelektualus visą gyvenimą.

13. Stipresnis nerimas

Šie žmonės nuolat stengiasi „apglėbti tai, kas neaprėpiama“ ir įprasminti viską, kas vyksta su jais. Jiems tiesiog būtina vertinti pasiektus rezultatus. Jie nesugeba priimti neigiamų žmonių savybių ir kenčia nuolatinį nerimą, per daug nervinasi dėl etinių normų.

Komentarai (17)