Bet kuris detektyvas, tardytojas ar režisieriaus Chistopherio Nolano sukurtų filmų herojus gali pasakyti, kad mūsų atmintis tikrai nėra sudaryta iš tobulų praeities įvykių kopijų. Tai nepastovus prisiminimų, istorijų ir idėjų rinkinys, kuris yra nuolat yra redaguojamas ir perdirbamas.

Naujame tyrime mokslininkai parodė, kaip į žmogaus atmintį galima įdiegti netikrus vaikystės prisiminimus ir tuomet juos pataisyti, nepakenkiant tikriesiems atsiminimams.

Vokietijos Hageno universiteto ir Jungtinės Karalystės Portsmuto universiteto psichologai pakvietė 52 asmenis dalyvauti tyrime apie vaikystės prisiminimus. Prieš pradedant eksperimentą, tyrėjai dalyvių tėvams išsiuntė anketas, kuriose jų buvo prašoma aprašyti du jų vaikų vaikystėje nutikusius įvykius, ir du, kurie niekada nebuvo įvykę, bet skambėjo įtikinamai.

Tada tėvų buvo prašoma skatinti dalyvius patikėti, kad visi keturi atsiminimai buvo tikri. Pavyzdžiui, tai gali būti melaginga istorija apie tai, kaip jie pasiklydo atostogaudami, pabėgo iš namų ar pateko į kokį nors nelaimingą atsitikimą.

Po to savanoriai buvo pakviesti net keliems interviu, kuriuose jų buvo prašoma papasakoti įvykius, kuriuos pateikė jų tėvai. Kiek paprovokuoti, daugiau nei 56 proc. dalyvių manė, kad melagingi įvykiai iš tikrųjų buvo nutikę. Į jų atmintį buvo subtiliai įdiegti detalūs, bet netikri prisiminimai.

Tyrimo rezultatai neseniai buvo paskelbti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Svarbiausia tai, kad vėliau mokslininkai sugebėjo „ištrinti“ melagingus atsiminimus, tiksliai neįvardindami, kurios iš istorijų buvo išgalvotos. Vienas tokių būdų – priminti dalyviams, kad atsiminimai ne visuomet remiasi patirtimi, bet gali būti suformuojami šeimos narių pasakojimų ar nuotraukų. Šiuo atveju, dalyvių buvo paprašyta įvardinti, koks yra šių prisiminimų šaltinis, o tai dažnai leido dalyviams suprasti, kad istorija, išties tebuvo fantazija.

Kitas metodas paprasčiausiai parodo, kad pakartotinis mąstymas apie tam tikrą įvykį kartais gali sukurti melagingus prisiminimus. Turint tai omenyje, dalyvių buvo paprašyta papasakoti jų pačių prisiminimus apie šį įvykį. Taip dauguma atskyrė, kurie iš atsiminimų buvo netikri.

„Ar mūsų tyrimas pagrindžia idėją, kad melagingi prisiminimų svarba yra pervertinama, ir kad dėl jų nereiktų jaudintis, nes juos galima panaikinti? Atsakymas yra kategoriškas ne. Mūsų tyrimas parodo, kad netikri atsiminimai gali būti sukeliami tam tikromis tinkamomis sąlygomis ir pašalinti kitomis tinkamomis sąlygomis“, – išvadose rašo tyrėjai.

Tyrėjų manymu, jų darbas nėra tik akivaizdus parodymas, kad atsiminimai gali būti lengvai keičiami. Jie teigia, kad jis gali turėti įtakos tam, kaip mes vertiname prisipažinimus teismuose ir tardymo metu. Tai tik parodo, kokie nepatikimi gali būti liudininkų parodymai, nes netikram prisiminimui įdiegti užtenka tik kelių subtilių užuominų.

„Mes sukūrėme savo metodus taip, kad juos būtų įmanoma pritaikyti realiame gyvenime. Skatindami žmones laikytis jų teisybės, o ne pasitikėti kitais šaltiniais, mes parodėme, kad galėtume padėti jiems suprasti, kurie jų atsiminimai yra netikri arba prisimenami klaidingai, o tai galėtų praversti teismuose“, – sakė dr. Hartmutas Blankas, tyrimo bendraautorius iš Portsmuto universiteto psichologijos skyriaus.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Komentarai ()