Vienas žymiausių ir kontraversiškiausių pasaulio psichologinių bandymų – „Mažojo Alberto eksperimentas“: kai kūdikiui buvo dirbtinai įvaryta visų pliušinių objektų baimė – kuo tai pasibaigė? (Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po atrankos, Albertui Watsono „kūdikių laboratorijoje“ buvo atlikta daugybė bandymų, kad būtų nustatyta jo pradinė reakcija į daugelį dirgiklių. Atliekant daugybę eksperimentų, Albertas buvo veikiamas balta laboratorine žiurke, triušiu, beždžione ir kažkodėl degančiu laikraščiu, iš kurių nė vienas nesukėlė didesnės Alberto reakcijos.
Galų gale, Watsonas, prieš tęsdamas eksperimentą, sulaukė kol Albertui bus 11 mėnesių ir 3 dienos. Tada jis padovanojo Albertui švelnią pūkuotą baltą laboratorinę žiurkę.
Kaip ir tikėjosi Watsonas, Albertas siekė paglostyti savo naują pūkuotą kompanioną. Tuo metu Watsonas plaktuku smogė į paslėptą 123 cm ilgio ir 2 cm skersmens plieninį strypą tiesiai už kūdikio, sukeldamas garsų skambesį, dėl kurio Albertas pradėjo verkiti.
Watsonas pakartojo šį eksperimentą kelis kartus, kol galų gale vien tik žiurkės žvilgsnio pakako priversti Albertą (iš pažiūros) išsigąsti ir bandyti nušliaužti tolyn.
Problema buvo ta, kad, Watsonui tęsiant bandymus, Albertas pradėjo bijoti visko kas turi kailį, įskaitant triušius, šunis ir net vyrus su puria balta barzda. Dar blogiau, kad Watsonas nesivargino desensibilizuoti (sumažinti poveikį) vaiko, kai Albertas galiausiai buvo paleistas iš ligoninės.
Taigi, ar Albertas užaugo su kailių ir barzdų fobija? Tai nėra žinoma, kaip ir tikroji vaiko tapatybė. Tyrėjai įtaria du galimus vardus pagal tai, kiek mažai informacijos yra apie eksperimentą – Douglasą Merrite'ą ir Williamą Bargerį.
Tiek Merrite, tiek Barger buvimas Albertu yra labai tikėtinas, nes jie gimė per dieną vienas nuo kito toje pačioje ligoninėje, iš kurios buvo pasirinktas Albertas, ir abu turėjo motinas, kurios buvo slaugytojos šioje ligoninėje.
Vis dėlto, kai kurie tyrinėtojai linkę manyti, kad mažasis Albertas iš tikrųjų buvo Williamas Bargeris. Skirtingai nuo Merrite, Bargeris buvo apibūdintas kaip puikios sveikatos kūdikis, kuris atitinka Watsono apibūdinimą.
Bargerio medicininiai įrašai taip pat rodo, kad jis buvo sveiko svorio, o Merrite buvo per mažo svorio, o pastarais faktas visiškai netinka žinomiems Alberto vaizdams (ir vaizdo įrašams), kuriuose matomas apkūnus kūdikis. Galiausiai buvo atrasta, kad Bargerio antrasis vardas iš tikrųjų buvo Albertas , o tai gali paaiškinti, kaip Watsonas sugalvojo vardą „Albert B“.
Merrite buvo labai liguistas kūdikis, kuris siaubingai kentėjo nuo hidrocefalijos (skysčio smegenyse); būklės, kuri galiausiai pareikalavo jo gyvybės sulaukus vos 6 metų.
Bargeris gyveno daug laimingiau nei Merrite, sulaukė 87 metų ir, pasak draugų ir šeimos, jis buvo malonus žmogus, gyvenęs visavertį gyvenimą, nors, kaip teigiama, vengė šunų.
