Spėja, kad pirmieji žemdirbiai taip pamėgo alkoholį, kad net išrado du skirtingus jo gaminimo būdus ()
Ar alaus vilionė paskatino priešistorinius žmones pradėti ūkininkauti? Archeologiniai duomenys iš Kinijos rodo, kad taip galėjo nutikti, nes pirmieji regiono žemdirbiai išmoko iš sorų ir kitų grūdų gaminti alkoholinius gėrimus dviem skirtingais būdais – kas rodo, koks svarbus tuo metu buvo alkoholis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Li Liu iš Stenfordo universiteto (JAV) ir jos kolegos analizavo likučius, rastus ant 8000–7000 metų senumo keramikos šukių, aptiktų dviejose ankstyvosios žemdirbystės vietose Šiaurės Kinijoje. Abiejose vietose kai kuriose liekanose buvo rasta grūdų krakmolo granulių su fizinio pažeidimo požymiais – panašiais į tuos, kuriuos sukelia fermentacija.
Pagrindinis kliuvinys verdant alų iš grūdų – suskaidyti krakmolą į fermentuojamus cukrus. Svarbu tai, kad senovės aludariai abiejose vietovėse tai darė naudodami skirtingus metodus.
Lingkou radimvietės liekanose esančios smulkios mineralinės augalų dalelės – fitolitai – rodo, kad aludariai tiesiog leido grūdams sudygti, taip išlaisvinant cukrų. Tačiau už 300 km į vakarus esančioje Guantaoyuan vietovėje fitolitų ir grybelio mišinys rodo, kad naudotas kitas metodas.
Archeologai teigia, kad čia aludariai krakmolą skaidė naudodami „fermentacijos iniciatorių“, vadinamą qū, kuris gaminamas iš grūdų, kuriems buvo leista pelyti. Qū ir šiandien naudojamas grūdiniams vynams ir spiritiniams gėrimams gaminti.
L.Liu teigia, kad visi radiniai rodo, jog šių dviejų skirtingų fermentacijos metodų istorija siekia ankstyvuosius ūkininkavimo Rytų Azijoje laikus.
„Tai labai įdomu“, – sako Pensilvanijos universiteto (JAV) Archeologijos ir antropologijos muziejaus darbuotojas Patrickas McGovernas.
Pasak jo, dėl qū kilmės vyksta karšti ginčai. Tradiciškai šio preparato šaknys siejamos su Šangų dinastija Kinijoje, kuri prasidėjo maždaug prieš 3700 metų. Tačiau net ir tuo laikotarpiu abejotina, kada pradėta naudoti qū, sako jis.
Medaus alus
Vis dėlto P.McGovernas norėtų gauti tvirtesnių įrodymų, kad Guantaoyuano aludariai tikrai naudojo qū. 2004 m. jis su kolegomis aprašė dar ankstesnius fermentuotų gėrimų vartojimo regione įrodymus – 9000 metų senumo radimvietę centrinėje Kinijoje.
Ten aludariai naudojo ne tik ryžius, bet ir medų bei vaisius. Tai svarbus skirtumas, sako mokslininkas. Meduje ir vaisiuose ne tik gausu cukrų, bet juose natūraliai randama ir rauginimo procesui reikalingų mielių, kurių nėra grūduose. Jei medus ir vaisiai būtų buvę naudojami taip pat kaip ir grūdai, ankstyviesiems Guantaoyuano alaus darytojams nebūtų reikėję naudoti qū, kad prasidėtų fermentacija.
Tačiau sutariama, kad naujasis tyrimas pabrėžia alkoholinių gėrimų svarbą ankstyvosiose žemdirbystės kultūrose. L.Liu įtaria, kad domestikuotų ryžių plitimą iš dalies galėjo paskatinti jų naudojimas tokiems gėrimams gaminti. „Alkoholis galėjo būti naudojamas puotose, kurios kai kuriems asmenims padėdavo įgyti aukštą socialinį statusą ir sudaryti sąjungas“, – sako ji.
P.McGovernas mano, kad alkoholiniai gėrimai netgi galėjo paskatinti žmones pradėti ūkininkauti. Didelius grūdų kiekius, užaugintus ūkininkaujant, buvo galima saugoti ir paversti alumi ar duona, kurie galėjo būti naudojami ištisus metus. Alus galėjo būti laikomas geidžiamesniu produktu.
„Duona neturi protą keičiančio alkoholio poveikio – o tai, manau, labai svarbu dėl socialinių ir religinių priežasčių“, – sako jis.
Tyrimas skelbiamas žurnale PNAS.
Parengta pagal „New Scientist“.
