Skelbia suradę vietą, iš kurios garsusis rašytojas prieš mirtį stebėjo ugnikalnio išsiveržimą (Foto)  ()

Netoli Neapolio atliekant kasinėjimus prieš įrenginėjant žaidimų aikštelę, aptikta senovinė pajūrio vila, kurioje, kaip manoma, romėnų filosofas Plinijus Vyresnysis 79-aisiais mūsų eros metais stebėjo Vezuvijaus išsiveržimą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Išsiveržimas sugriovė Pompėją ir nusiaubė kitus regiono miestus, spėjama, kad žuvo iki 16 000 žmonių – tarp jų ir pats Plinijus.

Plinijus, kurio tikrasis vardas buvo Gajus Plinijus Sekundas, garsėjo tuo, kad išplaukė iš savo namų link išsiveržimo, norėdamas išgelbėti kai kuriuos nuo jo nukentėjusius žmones. Jo sūnėnas ir įsūnis Plinijus Jaunesnysis (Gaius Plinius Caecilius Secundus) laiške rašė, kad matė vyresniojo Plinijaus mirtį po kelių valandų, kai jį apgaubė ugnikalnio nuodingosios dujos.

Naujai atkasta vila yra Punta Sarparella vietovėje, į šiaurės vakarus nuo Neapolio, Bakolio mieste, kuris pirmajame amžiuje buvo Misenumo uostamiestis – kuriame Plinijus Vyresnysis vadovavo romėnų laivynui.

Nors archeologai mano, kad vila taip pat galėjo priklausyti kitam turtingam romėnui, ji atitinka Plinijaus aprašymus ir iš jos gerai matosi už maždaug 30 km esantis Vezuvijaus kalnas, esantis kitoje įlankos pusėje.

Iš naujai atrastos vilos „maksimaliai matomas visas uosto baseinas ir platus visos įlankos vaizdas, – sakoma Italijos kultūros ministerijos atstovų pareiškime. – Galbūt tai buvo aukštas taškas iškyšulyje, iš kurio Vezuvijaus išsiveržimą stebėjo Plinijus Vyresnysis, ėjęs Praefectus classis Misenensis [Misenumo laivyno vadas] pareigas.“

Radinys žaidimų aikštelėje

 

Teigiama, kad vilos liekanos buvo rastos per trejus metus trukusius darbus, kurių metu iš sklypo buvo pašalintas baseinas ir įrenginėjama žaidimų aikštelė.

Italijos kultūros ministerijos archeologė Simona Formola sako, kad kai kurios išlikusios vilos sienos buvo pastatytos iš rombo formos minkšto kalkakmenio – tufo – blokų, dekoratyviai išdėstytų tarsi tinklas, kuris tęsėsi į paplūdimį ir į vandenį.

 

Manoma, kad Plinijus vilos sodo kieme daugeliui Romos elito atstovų rengdavo banketus. Jei vila priklausė Plinijui, ji buvo viena iš kelių, kurias jis prižiūrėjo vaizdingose Italijos vietose.

Archeologiniai kasinėjimai tęsis dar kelis mėnesius. Tyrėjai tikisi sužinoti daugiau apie pačią vilą, taip pat apie Misenumą, kuris buvo svarbi romėnų karinio jūrų laivyno bazė.

S. Formola CNN sakė, kad kasinėjant gilesnius sluoksnius gali būti atskleista daugiau vilos patalpų ir galbūt net freskų.

Plinijus gimė pasiturinčioje romėnų šeimoje ir iškilo Romos kariuomenėje. Būdamas penkiasdešimties metų jis buvo paskirtas Misenumo laivyno, saugojusio pakrantę nuo piratų, vadu. Jis taip pat buvo produktyvus rašytojas: daugelis jo knygų dabar yra prarastos, tačiau labiausiai žinomas jis dėl „Gamtos istorijos“, kurioje bandė užrašyti viską, kas žinoma apie pasaulį.

 

 

„Naturalis Historia“ ir šiandien išlieka klasika – o kai kurie teigia, kad tai pirmoji kada nors parašyta enciklopedija“, sako Oklahomos universiteto archeologė Sue Alcock.

Kai Plinijus tapo išsiveržimo liudininku – greičiausiai 79 m. spalį – ir skubėjo gelbėti savo draugų, jis buvo įspėtas apie pavojų. Tačiau jis pacitavo lotynišką patarlę „Fortūna palanki drąsiems“ (Audentes Fortuna Iuvat) ir vis tiek išplaukė – tik po kelių valandų žuvo ant kranto ties Stabijomis, plaukdamas tiesiai per Neapolio įlanką, rašo „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(10)
(0)
(10)

Komentarai ()

Susijusios žymos: