LDK istorija: Savižudybė pagoniškoje Lietuvoje

Visuose, kur mokoma iš vadovėlių dar neteko susidurt su vadovėliu, kuriame būtų rašoma, kad "visuomenei teigiama, kad yra taip, bet iš tikro gali būti ir priešingai". Visur rašoma tiesiog: "visuomenei teigiama, kad yra taip, nes taip ir yra"

Tai, kad vėl grįžtam prie to pačio, kaip tu siųlai kažką žinoti? Vienos tiesos nėra ir nebus, bet visur, vadovėliuose ar knygose bandomas rasti tas aukso viduriukas, kuris būtu artimiausias faktams.

Ką siūlai? Kiekviename vadovėlyje ir šiaip knygoje daryti prierašą didelėmis raidėmis „Šioje knygoje pateikta nuomonė yra vienas iš šiandieninių tiesos supratimų. Yra ir kitų tiesų bei su laiku kai kurios tiesos gali būti paneigtos ir gali atsirasti naujų tiesų.“? O gal visgi užtenka pamokyti filosofijos (bent pagrindų)? Būtent filosofija turėtų išmokyti, kad niekada ir apie nieką nebuvo ir nebus vienos tiesos. Ir tai taikoma bet kam, tiek knygose rašomiems dalykams, tiek žodžiu pasakomiems, tiek ir tam, ką tu supranti empiriškai. Kitas dalykas, kas bus, jei prie knygos/pamokymo, kad tarkim žudyti yra negerai irgi pasakysime, kad „tai tik šiandienos viena iš nuomonių, gali būti, kad yra ir kitaip“? Kas bus, kai tokį dalyką išgirs per daug nemąstantis žmogus? Kokias jis galės padaryti išvadas? (o juk stipriai nemąstančių yra dauguma)

- pilna žinoma, dabar tokios ir panašios versijos vadinamos sąmokslo teorijomis ir laikomos paistalais, bet kartais verta ir į jas bent jau užmesti akį Prieš tai minėjau, kad matematikai, fizikai, chemijai tai negalioja, bet prisiminiau net ir iš čia pora pavyzdžių, kurie patvirtina mano pasakymą apie keletą tiesų. Mokykloje, manau, visi puikiai pamena porą iš tikrai kertinių matematikos taisyklių: "negalima dalyti iš nulio" ir "negalima traukti šaknies iš neigiamo skaičiaus". Kiekvienas bent kiek mokykloje besimokantis mokinys pasakys tai nors ir vidury nakties. O štai ateini į univerą ir pirmame kurse sužinai, kad skaičiuojant ribas galima dalyti iš nulio ir tai vyksta neretai. Taip pat, kaip ir galima traukti šaknį iš pvz -4 ir gauti 2i Tai tėra tik mažas nepatogumas, kai reikia perorientuoti mąstymą, tačiau visgi yra pavyzdys, kai visiškai konkretus reiškinys mokykloje yra aiškinamas ne taip, kaip po to paaiškėja, jog yra

Straipsnyje labai jaučiasi rašiusiojo krikščioniškas tikėjimas ir menkimas senosios lietuvos tikėjimo. Kas šį straipsnį daro labai šališką