Praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje Nacių partijos įvestas garsusis „sieg heil“ pasisveikinimas buvo privalomas visiems Vokietijos piliečiams ir simbolizavo ištikimybę fiureriui, jo partijai ir tautai.

Augustas Landmesseris, vienišas vokietis, per vieną 1936 metų sueigą atsisakęs pasveikinti Adolfą Hitlerį į viršų iškelta dešiniąja ranka, taip pat buvo ištikimas nacis, rašo businessinsider.com.

A.Landmesseris į Nacių partiją įstojo 1931 metais ir pradėjo kilti jos karjeros laiptais. Vėliau ši partija virto vienintele teisėta politine jėga, kuriai buvo galima priklausyti. Po dviejų metų A. Landmesseris beprotiškai įsimylėjo žydaitę Irmą Eckler ir 1935 metais jai pasipiršo.

Kai jo sužadėtuvės su žydų tautybės moterimi iškilo viešumon, A. Landmesseris buvo išvarytas iš Nacių partijos. A.Landmesseris ir I. Eckler vedybų prašymą nusprendė paduoti Hamburge, bet pagal naujai įsigaliojusius Niurnbergo įstatymus jis buvo atmestas.

1935 metų spalį pora susilaukė savo pirmagimės Ingrid.

Tuomet 1936 metų birželio 13-ąją A. Landmesseris demonstratyviai sukryžiavo ant krūtinės rankas, kol A. Hitleris krikštijo naująjį Vokietijos karinio jūrų laivyno laivą.

Ši nepaklusnumo poza ryškiai išsiskyrė tarp iškeltų rankų miško. 1937 metais A. Landmesseris su šeima mėgino pabėgti iš nacistinės Vokietijos į Daniją, tačiau pasienyje buvo sulaikytas ir pagal Niurnbergo įstatymus buvo apkaltintas „nepagarba rasei“ arba „rasine gėda“.

Dar po metų A. Landmesseris dėl įrodymų stokos buvo išteisintas. Jam buvo liepta nutraukti santykius su I. Eckler. Nesutikęs palikti savo žmonos, A. Landmesseris ignoravo nacių reikalavimus ir 1938 metais dar kartą buvo sulaikytas. Jis buvo nuteistas trejus metus kalėti koncentracijos stovykloje.

Nuo to karto jis daugiau nebematė nei savo mylimos moters, nei vaiko. Slaptoji valstybės policija taip pat sulaikė I. Eckler, kuri jau kelis mėnesius laukėsi antrojo jųdviejų vaiko. Kalėjime ji pagimdė antrąją dukrelę Irene ir netrukus po gimdymo buvo išsiųsta į moterų koncentracijos stovyklą.

Manoma, kad 1942 metais I. Eckler atsidūrė vienoje iš stovyklų, kurias naciai vadino „eutanazijos centrais“. Ji buvo nužudyta su dar 14 tūkst. kitų žmonių.

Atlikęs laisvės atėmimo bausmę A. Landmesseris dirbo keliuose darbuose, kol 1944 metais buvo paimtas į karą. Po kelių mėnesių per karinius veiksmus Kroatijoje jis buvo pripažintas dingusiu.

Komentarai (26)