Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos karinio jūrų laivyno kariškiai Baltijos jūroje aptiko laivą, labai panašų į „Prezidentą Smetoną“.

Klaipėdos universitetas naujienų portalui Alfa.lt patvirtino, kad, tyrėjų nuomone, jūros dugne rastas laivas „Prezidentas Smetona“.

„Profesoriaus Vlado Žulkaus teigimu, 99 procentai, kad tai yra tas laivas iš sonarinių nuotraukų, kurios buvo užfiksuotos po vandeniu. Mokslininkų komanda šiuo metu nuotraukas lygina su istorinėmis nuotraukomis bei brėžiniais“, – Alfa.lt sakė Klaipėdos universiteto atstovė.

„Tai tarsi dovana Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, nes liepos 4 dieną yra minimos Lietuvos karinių jūrų pajėgų 25-osios atkūrimo metinės“, – teigia Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus.

„Darbas dar nebaigtas – mes lyginame duomenis, sonarines nuotraukas, kurias padarė Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai, su turimais istoriniais laivo brėžiniais. Negalime vos užmetę akį pasakyti, kad tai yra tas laivas, tačiau kol kas visi duomenys sutampa“, – teigia prof. V. Žulkus. Mokslininkas pažymėjo, kad rasto laivo priekis yra stipriai nulūžęs, iš to galima prielaida, jog laivas 1945 m. buvo torpeduotas ir nuskendo. Laivas rastas liepos 2 d. jūros dugne, maždaug 85 m gylyje.

Profesorius V. Žulkus teigia, kad laivo „Prezidentas Smetona“ radimas yra svarbus Lietuvai kaip jūrinei valstybei, ypač, kad už poros dienų minėsime Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, taip pat artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. „Tai ne tik mokslinis atradimas, tai svarbu ir mūsų tautos istorinei atminčiai.“

Projektas „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“, kurį inicijuoja ir vykdo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, yra svarbus uostamiesčio Universitetui. Projekto vadovas profesorius habilituotas daktaras V. Žulkus pažymi: „Tai dar kartą įrodo, jog Klaipėdos universitetas ir jo mokslinis potencialas yra svarbūs Lietuvai kaip jūrinei valstybei. Nė vienas Lietuvos universitetas neturėtų galimybių vykdyti tokio masto projektą, taip pat to negalėtų padaryti nė Latvijos ar Estijos universitetai.“

Šia žinia „Facebook“ pasidalijo ir žurnalistas Rimas Bružas, kuris kartu su „Brabander“ ekspedicija kuria dokumentinį filmą. Tiesa, pasak jo, nėra abejonių, kad legendinis laivas rastas.

„Praėjusį sekmadienį 80–85 metrų gylyje Baltijos jūros dugne mes kartu su Klaipėdos universiteto, Lietuvos karo akademijos profesoriais aptikomw legendinį Lietuvos karo laivą „Prezidentą Smetoną“. Sonaro nuotraukas sulyginus su turimais brėžiniais šiandien drąsiai galime pasakyti, jog karo laivas „Prezidentas Smetona“ yra atrastas“, – sakė R. Bružas.

Pirmasis karo laivas

Vienintelis jūrų uostas – Klaipėda – per miesto gyvavimo istoriją didesnį laiko tarpą priklausė ne Lietuvai. Tačiau net ir tuomet, kai Klaipėda buvo Vokietijos įtakos zonoje, Lietuvą galima vadinti jūrine valstybe. Tuo metu veikę Lietuvos jūrų skautai padėjo kertinį akmenį Karinių jūrų pajėgų atsiradimui. Povilas Julius Labanauskas buvo vienas aktyviausių Lietuvos jūrų skautų narių. 1924–1927 m. jis buvo išrinktas šios organizacijos vadu. Baigęs karo jūrų mokslus Italijoje P. Labanauskas tapo kone pirmuoju Lietuvos Respublikos diplomuotu jūrų karininku.

1923 m. Lietuva prisijungė Klaipėdą. Tais pačiais metais buvo įsteigta pakrančių apsauga, kuri priklausė Vidaus reikalų ministerijai. Pakrančių apsauga naudojosi tik nedideliais laivais „Savanoriu“, „Lietuvaite“ ir „Šauliu“. 1923 m. buvo įsteigta ir Lietuvos jūrininkų sąjunga, kuri aktyviai skatino vyriausybę ir verslininkus steigti laivyną bei įkurti jūrininkų mokyklą, rengiančią Lietuvos jūrininkus.

1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Ši data yra oficiali Lietuvos Karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Pirmasis karo laivas buvo „Prezidentas Smetona“, kurį 1927 m. Lietuvos Vyriausybė nupirko iš Vokietijos. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kpt. Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – ltn. Povilas Labanauskas, inžinieriumi-mechaniku – Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas.

Laivas pakeitė pavadinimą

Šaudymo pratybos laive 1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai. Jau kitą dieną vieninteliam Lietuvos karo laivui, šešiems pakrančių apsaugos laivams ir prekiniams laivams teko išplaukti iš uosto. Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo nuplukdytas į Liepojos uostą, nes Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams. 1939 m. gruodžio 1 d. jūrų kapitonas A. Kaškelis, sulaukęs 60 metų, buvo atleistas iš tarnybos karo laive. Laikinu vadu buvos paskirtas kpt. ltn. P. Labanauskas.

Laivas „Prezidentas Smetona“ Dangės uoste, XX a. 4 dešimt. Po 1940 m. Lietuvos okupacijos SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. 1940 m. birželio 19 d. laivas pakeitė pavadinimą, raidės „Smetona” buvo nukaltos ir laivas tapo „Prezidentu”.

Sovietmečiu 1940 m liepa karo laivas „Prezidentas Smetona“ pervardintas „Pirmūnu” (raporte įrašytas pavadinimas gale sąrašo ranka – matyt, ideologinis spaudimas taip spėriai keitėsi, kad nespėta „tinkamų“ raštų spausdinti! –, vėliau buvo pervadintas „Korall“ vardu ir atiduotas tarybiniam Baltijos laivynui. Antrojo Pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukęs ant minos nuskendo Suomių įlankoje.

Komentarai ()