Pagaliau atskleista Pragaro vartų paslaptis - čia vedami jaučiai ir net žmonės tiesiog krisdavo negyvi (1)
Mokslininkai Turkijoje tyrinėja senovinę vietą, vadinamą Pragaro arba Hado vartais: senovės graikai manė, kad tai yra vartai į požemių karalystę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot mitų, įžengę į paslaptingą akmeninę grotą Hierapolio šventyklos apačioje žmonės krisdavo negyvi. Pasakojama, kad šioje vietoje tvyrodavo mirtinas graikų mirties dievo ir požemių karalystės valdovo Hado kvapas. Tačiau dabar mokslininkai įsitikino, kad pasakojimai apie šioje vietoje mirštančius žmones nėra pramanytos istorijos, rašo dailystar.co.uk.
Tyrinėtojai aptiko įrodymų, jog kadaise šioje antikinėje vietoje dabartiniame Turkijos Denizlio mieste kaupėsi koncentruotos ir mirtinai pavojingos dujos. Jos gali kelti grėsmę net ir šiandien. Profesorius Hardy Pfanzas iš Vokietijos Duisburgo – Eseno universiteto vadovavo tyrimams, kurių metų buvo nustatyta, kad antikiniai griuvėsiai vis dar skleidžia didelius koncentruoto anglies dioksido kiekius.
Ši ola yra susidariusi virš Badadago tektoninio lūžio, o tai reiškia, kad nuodingos dujos prasiverždavo pro Žemės plutą ir užtvindydavo grotą. Mokslininkai mano, kad būtent dėl šių dujų, o ne antikinio dievo kvapo, šioje vietoje paslaptingai mirdavo daugybė žmonių.
„Plutono šventyklos apačioje esančioje grotoje tvyrodavo mirtina dujų koncentracija, siekianti iki 91 proc.“, – rašoma studijoje.
„Stulbina tai, kad šie garai vis dar sklinda koncentracijomis, kurios šiais laikais pražudo vabzdžius, paukščius ir žinduolius“.
Senovės graikai tikėjo, kad Hadas buvo dangaus dievo Dzeuso brolis, kuriam buvo patikėta valdyti požemių karalystę ir rūpintis mirusiaisiais.
Senovės geografas Strabonas 17-aisiais mūsų eros metais rašė matęs, kaip šioje oloje tvyrant tirštam garų debesiui, buvo aukojami gyvūnai. „Žmonėms, kurie būna netoli šios vietos, pavojaus nėra, nes ramiu oru lauke nebūna šių garų. Tačiau bet koks gyvūnas, įžengęs į vidų, iš karto nugaišta“, – rašė jis.
„Jaučiai, kurie įvedami į vidų, krinta ir būna išvelkami nebegyvi“. Šis mokslininkų tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Archaeological and Anthropological Sciences“.
Jame priduriama: „Mūsų matavimai patvirtina, kad čia kaupdavosi didelės geogeninio anglies dioksido koncentracijos, galinčios paaiškinti senovės pasakojimus apie jaučius, avinus ir paukščius, žūstančius per religines ceremonijas“.
„Jie taip pat patvirtina, jog bent Hieropolio atveju, tokie senovės autoriai kaip Strabonas ar Plinijus šį mistišką reiškinį aprašė labai tiksliai ir be didesnių išvedžiojimų“.