10 mažai kam žinomų faktų apie viso pasaulio karalius: kaip Aleksandras Makedonietis atsisakė milijardo JAV dolerių ir kodėl Anglijos karalius nekalbėjo angliškai ()
Senovės laikais, kai dar nebuvo demokratijos, karaliai ir karalienės, imperatoriai ir imperatorės buvo laikomi aukščiausiais valdovais. Šiandien monarchų yra likę labai mažai – o tie, kurie dar egzistuoja, neturi daug realios politinės galios. Pateikiame jums 10 įdomių faktų apie tuos karalius, kurie išgarsėjo dėl įdomių arba labai keistų savo gyvenimo sprendimų ar situacijų, į kurias pateko.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Aleksandrui Makedonietis ir milijardas dolerių
Aleksandras Makedonietis yra garsiausias užkariautojas visoje istorijoje. Be to, jis sukūrė didžiausią kada nors egzistavusią imperiją, kuri tęsėsi nuo Graikijos iki Indijos ir Pakistano. Aleksandras su Persijos karaliumi Dariumi III kovėsi ne vieną kartą, nes norėjo nuversti jį ir užimti jo valdomas žemes.
Per antrąjį puolimą Darius pasisiūlė visiškai pasiduoti Aleksandrui, o kartu pasiūlė 750 tonų sidabro. Dabar toks turtas būtų vertas milijardo JAV dolerių, tačiau Aleksandrui tai buvo per menka auka ir jis toliau jėga užiminėjo Persijos žemes taip išplėsdamas savo imperiją iki Himalajų.
Anglijos karalius, kuris nekalbėjo angliškai
Jurgis I buvo kilęs iš Hanoverio (Vokietija), tačiau jis buvo artimiausia giminė tuo metu valdžiusiai karalienei ir dėl to perėmė sostą. Įdomu tai, kad anglų kalbos jis nemokėjo, nors kalbose buvo pakankamai patyręs. Jurgis I mokėjo vokiečių, prancūzų, lotynų ir olandų kalbas.
Žmonės buvo pasipiktinę, kad šalį valdo karalius, kuris nemoka jų gimtosios kalbos. Tokia kritika Jurgį lydėjo dar ilgai po jo valdymo – tačiau yra žinoma, kad galiausiai jis šią kalbą išmoko.
Karalius, galėjęs plikomis rankomis sulaužyti arklio pasagą
Augustas II gavo titulą „stiprusis“ po to, kai šalyje pasklido gandai, kad jis gali plikomis rankomis perlaužti arklio pasagą. Jis taip užsiiminėjo tuo metu labai populiariu, bet žiauriu sportu – lapių mėtymu. Sakoma, kad savo svaidyklės audeklo galą jis laikydavo ne visa ranka, o tik vienu pirštu. Žinoma, nėra tiksliai aišku, ar tai yra tiesa.
Galbūt tokius pasakojimus įtakojo pats karalius – sakydamas, kad gandai apie jį turi būti tokie, o ne kitokie. Juk sulaužyti arklio pasagą būtų neįmanoma net ir stipriausiam pasaulio žmogui, o ką jau kalbėti apie to meto vyrų fizinį kūno sudėjimą, kuris gerokai skyrėsi nuo dabartinio.
Manė, kad jis padarytas iš stiklo
Prancūzijos karaliui Karoliui VI gyvenimas tikrai buvo sunkus. 1392 m. katalikų bažnyčia paskelbė, kad šalies karalius patiria labai daug streso. Vėliau, jojant kartu su savo armija, vienas iš kareivių netyčia išmetė savo ietį, o karalius pamanė, kad tai yra pasala ir pats užpuolė savo armiją.
Per šį įvykį Karolis VI nužudė kelis savo kareivius ir dėl to visiškai išprotėjo. Kartais žmonės jį rasdavo besislepiantį kampe ir bijantį, kad suduš, nes jautėsi pagamintas iš stiklo. Karolis VI tai pat pamiršdavo kas jis yra, ir neretai vaikščiodavo rūmų koridoriuose kaukdamas kaip vilkas.
Buvo nužudytas anksčiau, kad kitą dieną apie tai parašytų laikraščiai
Kai 1915 m. Didžiosios Britanijos karalius Jurgis V gulėjo mirties patale – teigiama, kad jo gyvenimo galą smarkiai priartino rūkymas ir sužeidimai Pirmajame pasauliniame kare.
Vėliau paaiškėjo, kad jo paskutiniai žodžiai buvo: „būk prakeikta“, ir jie buvo skirti seselei, kuri davė raminamųjų. Po šio incidento, karališkosios šeimos gydytojas lordas Dawsonas iš Penno suleido jam mirtiną dozę morfino ir kokaino. Jis teigė, kad tai padarė dėl karaliaus šeimos, kuri labai kankinosi jį tokį matydama – ir tam, kad išsaugotų karaliaus orumą. Tačiau iš vėliau rasto jo dienoraščio paaiškėjo, kad eutanaziją medikas tokiu metu padarė tyčia - nes norėjo, jog apie karaliaus mirtį 23.55 val. būtų pranešta rytiniame kitos dienos „The Times“ laikraštyje. Nes jo manymu, pranešti tokią žinią vakarine laikraščių laida būtų ne taip gerai.
Karaliaus mirtis ir sustojęs laikrodis
Prancūzijos karalius Liudvikas XIV mirė 1793 m. sausio 21 d. Įdomu tai, kad jam dar būnant vaikui, astrologas jį perspėjo, kad kiekvieno mėnesio 21 d. jis turi būti labai atidus. Jei tai dar nėra pakankamai keista, tai karaliaus mirties laiku – 19.45 val. – sustojo vienas iš jo rūmų laikrodžių.
Šiuo metu laikrodis yra laikomas vertingu palikimu ir iki šių dienų nėra pataisytas.
Karaliaus dantys įkvėpė technologiją
Danijos karalius Haraldas I, valdęs X a., yra žinoma dėl vieno neįprasto bruožo – manoma, kad bent vienas iš jo dantų buvo mėlynas. Nėra tiksliai žinoma, kodėl taip buvo, tačiau vieni žmonės spėja, kad mėlyną spalvą jie įgavo dėl puvimo, o kiti – kad tai visiškai nesusiję su dantimis, o tik su jo mėlynais rūbais.
Belaidžio ryšio technologiją „Bluetooth“ nuspręsta pavadinti šio karaliaus atminimui, nes jis suvienijo Daniją ir Norvegiją, kai kad „Bluetooth“ siekė suvienyti kompiuterius ir mobiliuosius telefonus. „Bluetooth“ logotipas taip yra nuoroda į Skandinavų karalių, nes yra sukurtas pagal šiaurės runomis užrašytus karaliaus inicialus.
Caro karūnavime mirė 1 300 žmonių
Didelėms Nikolajaus II karūnavimo iškilmėms buvo pasirinkta Khodynkos aikštė, kuri, buvo tikimasi, sutalpins tokį didelį kiekį žmonių, kokio buvo laukta. Visi tautiečiai šia švente labai džiaugėsi ir nekantriai jos laukė, dauguma į aikštę atvyko net šventės išvakarėse ir kantriai laukė aušros.
Pasklidus gandams, kad šventėje nebus pakankamai maisto ir alaus, vos atsidarius vartams į šventę kilo didžiulė spūstis, dėl kurios tūkstančiai žmonių buvo sužeisti, o 1 300 žuvo.
Pirma Nikolajaus II mintis buvo sustabdyti visas iškilmes, tačiau kūnai iš aikštės buvo išnešti ir caras vis tiek pasirodė aikštėje, tarsi nieko nebūtų įvykę.
Karalius, įvedęs naują madą
Anglijos karalius Eduardas VII niekada neužsisegdavo savo kostiumo paskutinės sagos. Kodėl? Nes buvo per stambus ir švarkas paprasčiausiai nesusisegdavo. Visi kiti vyrai, nenorėdami įžeisti karaliaus, taip pat pradėjo nešioti švarkus su neužsegta apatine saga. Ši mada išliko iki šių laikų.
Lietuvos karalystės pirmoji diena nėra tiksliai žinoma
Jei jau kalbame apie karalius, tai iš tiesų tiksli Mindaugo karūnavimo diena nėra tiksliai žinoma – nes visi juridiniai karūnavimo klausimai buvo sprendžiami ne Lietuvoje, o Romoje ir Livonijoje.
„Manoma, kad žinia apie Mindaugo karūnaciją ir jo išduotą raštą į Italiją turėjo būti gabenama tuo pačiu keliu, kuriuo prieš dvejus metus popiežių Inocentą IV buvo pasiekusi ir pirmoji Lietuvos diplomatinė misija. Talkinant Livonijos ordino pasiuntiniams, tuokart aukščiausiam Bažnyčios hierarchui perduota informacija apie Mindaugo ir jo valdinių krikštą. Iš Lietuvos pirmiausia keliauta į Rygą, vėliau jūra plaukta į Šiaurės Vokietiją, iš kurios jau žirgais sausuma traukta iki Italijos. Istorikai skaičiuoja, kad pačiu greičiausiu būdu, keičiant žirgus iš Lietuvos Italiją buvo galima pasiekti per maždaug penkias šešias savaites. Kadangi yra žinoma, jog karūnavimo sakramentas būdavo teikiamas sekmadieniais, o popiežius minėtą bulę paskelbė 1253 m. rugpjūčio 21 d., viena realiausių datų ir buvo liepos 6-oji“, – pasakoja istorijos daktarė Jolanta Karpavičienė.
Tiksli Mindaugo karūnavimo vieta taip pat nėra žinoma. Egzistuoja bent trys galimos lokacijos: Naugardukas, Vilnius ir Latava. Pastarasis pavadinimas iš tiesų yra ginčytinas - ar egzistavo taip konkrečiai (Lettowia) pavadintas dvaras, ar čia kaip teritorinis vienetas turima omenyje Lietuva.
Iki galo nėra žinoma ir Mindaugo šeima. „Mindaugas turėjo dvi žmonas. Būtent apie antrąją – Mortą – yra išlikę daugiausia šaltinių. Tačiau gerai visiems žinomo Mindaugo sūnaus Vaišvilko karalius susilaukė su pirmąja savo žmona, o kiti du sūnus, pagimdyti Mortos, deja, tapo sąmokslo prieš Mindaugą aukomis – ir kaip žinoma, neišgyveno“, - teigia Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dekanas profesorius Rimvydas Petrauskas.
