Archeologai tai vadina svarbiausiu tūkstantmečio radiniu: rado 2000 metų senumo keltų kario kapą, o skydas toks, kad neliko abejingų ()
Amžius pragulėjęs purve, po vargingo restauratorių darbo radinys po truputį ima atskleisti savo grožį ir svarbą – mokslininkai jį vadina „vienu iš svarbiausių keltiškojo meno objektų šiame tūkstantmetyje“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepaprastai gerai išsilaikęs bronzinis skydas, puoštas vingriais raštais – tai dalis palaidojimo, kuriame rastas ir kovinis vežimas bei dviejų stovinčių žirgų griaučiai. Visa tai 2018 m. buvo atrasta Poklingtono miesto statybvietėje, šiaurės rytų Anglijoje.
Kapo savininkas – kuris bendruomenėje, akivaizdu, buvo labai gerbiamas – mirė būdamas daugmaž penkiasdešimties metų, o pats palaidojimas datuojamas 320-173 m.pr.m.e.
Jo kūnas kovos vežime buvo įtaisytas taip, kad atrodytų, tarsi visas kinkinys veržtųsi iš kapo.
Toks palaidojimas neturi jokių analogų visoje Didžiojoje Britanijoje. Įdomu tai, kad panašus palaidojimas – irgi su žirgų skeletais ir datuojamas trečiuoju ar ketvirtuoju amžiais prieš mūsų erą – 2013 metais buvo aptiktas Svestaryje, šiaurės rytų Bulgarijoje.
Archeologė Paula Ware iš „MAP Archaeological Practice“ teigia, kad radinio konservavimo darbų rezultatas ją apstulbino ir nudžiugino – nuvalius darosi aišku, kad skydas puoštas „La Tène“ stiliumi, būdingu ankstyvajam keltų menui.
Asimetrinis dizainas su trigubų spiralių motyvais buvo sukurtas kalant bronzos lakšto „išvirkščiąją“ pusę – ir sukurtas taip, kad visas dėmesys nukryptų į centre suformuotą gumbą. Skydas taip pat pasižymi išpjaustytais kraštais – kas iki šiol yra nežinomas dizaino bruožas, nepalyginamas su jokiu kitu geležies amžiaus radiniu visoje Europoje.
75 cm dydžio skydas turėjo ir odines dalis – bet per tiek laiko jos suiro.
P.Ware teigia, kad šis palaidojimas liudija tikėjimą pomirtiniu gyvenimu. Ji sako: „Šie žirgai buvo palaidoti stati, o jų užpakalinės kojos sudėtos taip, tarsi jie šuoliuotų. Man tai neabejotinai demonstruoja, kad visas kinkinys juda į kažkur – o palaidotas vyras turėjo maisto, ginklų ir kelionės priemonę“.
Ar žirgai į kapą buvo patalpinti gyvi, ar ne, nežinoma – rampos požymių nerasta.
Svarbu ir tai, kad skydas buvo ne dekoratyvinis ar ceremoninis – ant jo matyti žymės, kad jis buvo naudojamas: jo viršuje, dešinėje, aiškiai matomas kalavijo kirtis. Vienintelis žinomas skydas, panašus į šį, yra garsusis Wandswortho skydas, 1849 m. rastas Temzės upėje ir dabar saugomas Britų muziejuje.
„Nežinome, kaip mirė kape palaidotas žmogus, – sako P.Ware. – Yra keletas neryškių smūgio paliktų žymių, tačiau ne tokių, kurios būtų galėjusios jį pražudyti. Nemanau, kad jis žuvo mūšyje; labai tikėtina, kad jis mirė nuo senatvės“.
Mokslininkė taip pat negali nustatyti ir tikslios palaidotojo rolės visuomenėje. „Bet į kapą jis nusinešė keletą tikrai gražių dalykėlių – tad akivaizdu, kad buvo ne koks nors malūnininkas“, – teigia P.Ware.
Kape taip pat buvo šešių paršelių kaulai – manoma, kad tai buvo auka – ir dekoratyvinė bronzinė bei raudono stiklo laumžirgio formos sagė.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad egzistuoja populiarus įsitikinimas, jog įmantrūs metaliniai skydai buvo grynai ceremoniniai, atspindintys statusą – tačiau nebuvo naudojami mūšyje. Tačiau šis radinys tai paneigia – skyde matyti tipiška kalavijo palikta žymė. „Taip pat galima pastebėti taisymo ženklus – kas rodo, kad skydas buvo ne tik senas, bet greičiausiai ir intensyviai naudojamas“, – teigia P.Wares.
Visa tai buvo rasta už 60 metrų nuo kito kapo, kuriame buvo palaidotas jaunesnis – 17-25 metų – ir sužeistas vyras. Jo įkapes sudarė dešimtis geležinių ir kaulinių iečių, o taip pat – sulūžęs skydas.
Tikimasi, kad visa akademinė ataskaita apie radinį bus paskelbta pavasarį. Tačiau tai yra toks reikšmingas atradimas, kad tikėtina, jog tyrimams prireiks metų – o kario ir jo vežimo istorija tęsis ir toliau.
Parengta pagal „Yorkshire Post“.
