150 metų senumo dienoraštyje – baimė ir nerimas dėl plintančios ligos ()
Daugiau nei 150 metų senumo dienoraštis atskleidžia, kaip jautėsi penkiolikametė mergaitė, kuri išgyveno karantiną Moretono saloje (Australija). Mergaitės aplinkos žmonės apsikrėsdavo tymais – nes nuo jų dar nebuvo skiepų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maria Steley užrašinėti įspūdžius ėmėsi 1863 metais, kai su šeima iš Velso persikėlė į Australiją.
Laive, kuriuo jos šeima keliavo, buvo ir keli žmonės, užsikrėtę tymais. Ir tais laikais skiepų nuo tymų nebuvo.
M.Steley dienoraštį saugojo keturios šeimos kartos – kol galiausiai 1970 m. Kvinslendo valstijos bibliotekai, o dar po kelių dešimtmečių dokumentas buvo suskaitmenintas.
Bibliotekininkė Joan Bruce sako, kad ji liko sužavėta mergaitės atvirumu ir pozityvumu.
„[Dienoraštyje] ji pasakoja, kad buvo daugybė sergančių žmonių – bet mirė tik vienas vaikas“.
J.Bruce teigia, kad M.Steley išsamiai pasakojo apie įvykį ir buvo susirūpinusi dėl savo jaunesnės sesės Polly, kuri susirgo tymais.
Mergaitė dienoraštyje rašo, kad „daktaras buvo labai malonus ir kasdien Polly leido išgerti vyno bei valgyti konservuotus kiaušinius“.
„Tikiuosi, kad liga praeis, kol pasieksime krantą – kitaip iš laivo negalėsime išeiti penkias savaites“, – dienoraštyje rašo mergaitė.
Bibliotekininkė pasakoja, kad maistas laive buvo tinkamas jūreiviams, bet ne vaikams – racioną čia sudarė duona, arbata, kava, konservuoti kopūstai ir kiauliena.
„Tymų tikrai bijota, nes jie galėjo pražudyti daugybę žmonių – todėl jie turėjo penkių dienų karantiną, o maisto atsargos buvo menkos, – teigia J.Bruce. – Tačiau jie buvo karantinuoti saloje, tad iš tikrųjų turėjo daug daugiau laisvės, nei dabar butuose ir namuose uždaryti žmonės“.
Ji pasakoja, kad susituokusios poros buvo atskirtos, ir moterys buvo apgyvendintos su mergaitėmis.
„Įdomu matyti, kaip su liga buvo kovojama anksčiau, kad dar neturėjome antibiotikų ir skiepų, – sako J.Bruce. – Ir tam tikra prasme ciklas dabar atsikartoja: kadangi nėra skiepų nuo COVID-19, mes irgi izoliuojame žmones – nes nėra jokio kito būdo“.
Bibliotekininkė turi versiją, kad dienoraštis buvo rašomas adresuojant jį draugei, likusiai Velse.
„Mergaitė pasakoja apie tokius jai keistus dalykus, kaip žuvis ir paukščius. Yra ir epizodas, kur pasakojama, kaip vakare jos buvo uždarytos anksčiau – nes prasidėjo audra, o kai kurios merginos patraukė nakčiai pas jūreivius“ – pasakoja J.Bruce.
Laivas su M.Steley paliko Verslą 1863 spalio 6 d., o Moretono įlanką pasiekė sausio 30 d. – tačiau sveikatos apsaugos pareigūnai laivą patikrino tik vasario 3 d.
M. Steley išgyveno karantiną taip ir nesusirgusi tymais, bet būdama dvidešimties, jodama patyrė nelaimingą atsitikimą ir žuvo.
Visą suskaitmenintą dienoraštį galima rasti čia.
Parengta pagal „Brisbane Times“.
