Ūkyje rado 7000 sidabro ir aukso monetų: įtaria, kad slėpė nuo Osmanų imperijos ()
XVI amžiuje Osmanų imperijos ataka galėjo paskatinti supanikavusius vengrus užkasti vertingą sidabro ir aukso monetų lobį. Dabar archeologai atkasė šiuos turtus šiuolaikiniame Vengrijos ūkyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2019 m. archeologai Újlengyelo kaime, esančiame maždaug už 50 km į pietryčius nuo Budapešto, atrado 150 senovinių monetų. Šio atradimo paskatinti, 2020 m. gruodžio pabaigoje mokslininkai grįžo apsiginklavę metalo detektoriais, rašoma Ferencio muziejaus „Facebook“ paskyroje.
Dvi dienas trukusiai ekspedicijai vadovavo muziejaus numizmatikos ekspertas Balázsas Nagyas, padedamas bendruomenės archeologų asociacijos savanorių. Ant netoliese esančio kalno mokslininkai iškasė nedidelę šachtą ir atrado į dvi dalis perskeltą indą – kuris greičiausiai buvo pažeistas ariant žemę, sakoma pranešime. Anksčiau inde buvo laikoma tūkstančiai senovinių monetų, kurios dabar buvo rastos išmėtytos aplinkui.
Pasak pranešimo, naujai atrastą monetų kolekciją sudaro beveik 7000 sidabrinių ir keturios auksinės monetos. Tuo metu, kai pinigai buvo slepiami – apie 1520 m. – jos buvo vertos tiek, kad už jas būtų buvę galima nusipirkti septynis arklius. Pagal šiandienos standartus jų užtektų nusipirkti prabangų automobilį, rašoma pranešime.
Seniausia moneta yra sidabrinis denaras – sidabrinė Romos imperatoriaus Liucijaus Veruso, valdžiusio nuo 161 m. Iki 169 m., moneta. Naujausios lobio monetos nukaltos prie Liudviko II, kuris valdė Vengriją ir Bohemiją nuo 1516 m. 1526 m.
Pasak pranešimo, keturios auksinės monetos buvo išleistos valdant Vengrijos karaliui Matijui I, (v. 1458–1490 m.) ir buvo paslėptos medžiaginiame voke. Tarp kitų radinių buvo reta moneta, išleista popiežiaus Pijaus laikais (1458–1464 m.) – ir sidabrinės monetos, nukaltos valdant keliems kitiems XV ir XVI a. valdovams.
Tiksliai nežinoma, kodėl žmonės paslėpė šias monetas – tačiau archeologai daro prielaidą, kad vengrai jas galėjo užkasti per Osmanų imperijos išpuolį 1526 m.
„Tokio masto lobiai, susiję su turkų plėšimais po Mohaco mūšio, Vengrijoje yra reti“, – rašoma „Facebook“ įraše. Osmanų imperija, vadovaujama Suleimano Didžiojo, 1526 m. rugpjūčio 29 d. Mohaco mūšyje nugalėjo Vengriją ir jos sąjungininkus. Kaip rašoma enciklopedijoje „Britannica“, šis mūšis tapo Vengrijos monarchijos pabaiga ir atvėrė kelią Turkijos ir Habsburgų valdymui šiame regione.
Muziejus lobio radimo vietoje ir toliau planuoja toliau tęsti tyrinėjimus.
Parengta pagal „Live Science“.
