Svarbiame Senovės Romos uoste narai aptiko vertingą lobį - tokie radiniai išskirtinai reti ()
Senovės Romos Cezarėjos uoste (dabar – Izraelis) narai iš vandens ištraukė retą senovinių dirbinių lobyną. Narai Ranas Feinsteinas ir Oferas Ra‘ananas prieš kelerius metus aptiko 1600 metų senumo pirklio laivo krovinį, datuojamą vėlyvosios Romos laikotarpiu. Narai kreipėsi į Izraelio senienų tarnybą (IAA) ir ši leido atlikti visapusišką laivo nuolaužų tyrimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologai nudžiugo Viduržemio jūros dugne aptikę didelio prekybinio laivo liekanas.
Šiuolaikinė Cezarėja yra ten, kur kadaise buvo senovės Romos imperijos uostas – o šiais laikais čia įkurtas Cezarėjos nacionalinis parkas.
Dar žinomas kaip Caesarea Maritima, miestas buvo pastatytas valdant Erodui Didžiajam, tarp 22 ir 10 metų prieš mūsų erą – o vėliau tapo Romos provincijų Judėjos, Sirijos Palestinos (Syria Palaestina) ir Pirmosios Palestinos (Palaestina Prima arba Palaestina I) dalimi.
Uostas klestėjo kaip ankstyvas bizantiškos krikščionybės centras – iki tol, kol 640 m. Levantą užkariavo musulmonai.
Pasak Izraelio senienų tarnybos, tyrinėjant nuskendusias nuolaužas, buvo atrasta daugybė laivo dalių ir daiktų.
Tarp įdomesnių artefaktų – Saulės dievo Solo ir Mėnulio deivės Lunos statulos.
Archeologai taip pat rado dvi bronzines lempas ir gyvūno formos objektus – įskaitant vieną, panašų į delfiną.
Tačiau labiausiai nustebinęs radinys – dvi metalo krūvos, susidedančios iš tūkstančių senovinių monetų.
Per ilgą laiką, praleistą jūroje, monetų krūvos įgavo senovinių indų, kuriuose gulėjo, formą – ir bendrai sveria apie 20 kg.
Monetose iškaltas imperatoriaus Konstantino I (arba Konstantino Didžiojo) portretas – Vakarų Romos imperijos valdovo, kuris 306 m. Britanijos legionų buvo paskelbtas 34-uoju imperatoriumi ir valdė iki mirties 337 m. bei buvo viena žymiausių IV a. asmenybių.
Ant kai kurių monetų taip pat matyti ir imperatoriaus Licinijaus, kuris 308-324 m. valdė Rytų Romos imperiją, atvaizdas.
Du imperatoriai visą savo gyvenimą buvo varžovais, o jų nesantaika baigėsi Chrisopolio mūšyje 324 m., po kurio Konstantinas įsakė Licinijui įvykdyti mirties bausmę ir tapo vieninteliu Romos imperijos valdovu.
Pasak IAA Jūrų archeologijos skyriaus direktoriaus Jacobo Sharvito ir direktoriaus pavaduotojo Droro Planerio, prekybinis laivas, gabenęs atrastąjį lobį, greičiausiai nuskendo atsitrenkęs į Cezarėjos dambą – pakrantės struktūrą, saugančią pakrantę nuo bangų ir potvynių.
„Radinio vieta ir išsidėstymas jūros dugne rodo, kad didelis prekybinis laivas, gabenantis perdirbimui skirtą metalą, audros metu bandė įplaukti į uostą, bangų buvo nuneštas į šalį ir galiausiai atsitrenkęs į dambą bei uolas, sudužo“, – sako archeologai.
„Metalinės statulos yra retas archeologinis radinys, nes senovėje jos visada buvo lydomos ir perdirbamos. Jei randame bronzos dirbinių, tai dažniausiai nutinka jūroje, – teigia jie. – Kasinėjant sausuminę Cezarėjos dalį, iki šiol rastos tik kelios bronzinių statulų dalys“.
Kadangi šios statulos nuskendo kartu su laivu, jos išliko vandenyje ir taip buvo „išgelbėtos“ nuo perdirbimo.
Brangų krovinį greičiausiai uždengė smėlis, todėl statulos išliko neįtikėtinai gerame stovyje.
Artefaktai bus eksponuojami Cezarėjos uosto lankytojų centre, o dviem jūrų lobį atradusiems narams įteiktas padėkos raštas.
Parengta pagal express.co.uk
