Netoli Stounhendžo atrasti labai įdomūs radiniai - tai mums leidžia susidaryti detalesnį vaizdą apie tai, ką žmonės veikė ir kaip gyveno Stounhendžo apylinkėse ()
Prieš Stounhendžo kaimynystėje planuojamo tunelio statybas atliktų archeologinių kasinėjimų metu buvo atrasti senoviniai kapai, o juose – daugiau nei 4500 metų senumo kūdikio palaikai, keistas žemės darinys ir priešistorinės keramikos dirbiniai – bei kiti radiniai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kuriuos rastus daiktus galėjo naudoti žmonės, pastatę paslaptingąjį neolito paminklą – bet visi atradimai rodo, kad įvairios senovės tautos šiame regione gyveno tūkstančius metų.
„Visi radiniai bendrai leidžia mums susidaryti detalesnį vaizdą apie tai, ką žmonės veikė ir kaip gyveno Stounhendžo apylinkėse“, – sako „Wessex Archaeology“ konsultantas Mattas Leiversas.
Prieš pradedant prieštaringai vertinamą 1,7 milijardo svarų sterlingų (beveik 2 mlrd. eurų) vertės projektą, D.Britanijos valdžios institucijos pavedė „Wessex Archaeology“ atlikti išsamų žemės sklypo tyrimą.
Norėdami tai padaryti, archeologai išvaikščiojo laukus ir iškasė perkasas, kad ištirtų archeologines liekanas ir radinius 3 kilometrų atkarpoje, kurioje planuojamas būsimasis tunelis, pasakoja M.Leiversas.
Komanda vadovavosi žvalgyba iš oro ir naudojo geofizinę tyrimo įrangą – ir ieškojo žemės, kurią kadaise sujudino senoviniai statybų darbai.
Ir nors D.Britanijos vyriausybė patvirtino prieštaringai vertinamą Stounhendžo tunelį dar 2020 m., projektas vis dar susiduria su teisiniais iššūkiais: oponentai sako, kad tai pakenks vienai vertingiausių istorinių vietovių pasaulyje. Naujausi archeologiniai atradimai buvo padaryti atliekant išankstinius šios srities tyrimus – prieš 18 mėnesių truksiančius pilno masto archeologinius tyrinėjimus, sako „Wessex Archaeology“ archeologas.
Varpelinės kultūros kapai
Svarbiausi tarp naujausių radinių yra keli kapai, atkasti tiesiai į pietvakarius nuo Stounhendžo akmenų rato, – kurie, kaip manoma, priklausė varpelinės keramikos kultūrai, kuri pavadinta pagal praktiką laidoti mirusiuosius varpo formos keraminiuose induose.
Šios kultūros žmonės Vakarų Europoje gyveno prieš 4800-3800 metų, pradedant eneolito laikotarpiu, kai buvo pradėti naudoti pirmieji variniai įrankiai.
Viename iš kapų mokslininkai šalia kūdikio palaikų (tiesą sakant, tik jo ausies kaulų) rado paprastą puodą. Kitoje netoliese esančioje duobėje rasti moters, mirusios antrajame jos gyvenimo dešimtmetyje, palaikai – jos kūnas buvo rastas šalia gana puošnų puodo ar ąsočio. Mokslininkai jos kape taip pat rado varinės ylos fragmentą ir paslaptingą cilindrinį objektą iš skalūno – galbūt lazdos ar kuokos dalį.
Manoma, kad abiejų kapų amžius siekia apie 4500 metų – tad jie yra maždaug tokio pat amžiaus, kaip ir mažesni „mėlynieji“ Stounhendžo akmenys, sako. M.Leiversas.
Suplanuotoje tunelio trasoje taip pat rasta kitų senovinių artefaktų – įskaitant keraminius indus, titnago fragmentus ir elnių ragus, kurie galėjo būti naudojami kasimui.
„Stounhendžas buvo pastatytas per labai ilgą laikotarpį. Atskiri jo statybos etapai galėjo trukti metus ar dešimtmečius, – aiškina archeologas. – Visiškai įmanoma, kad žmonės, kurie tuos daiktus paliko ar buvo palaidoti netoliese, turėjo tam tikrą vaidmenį Stounhendžo statybose“.
Išankstiniai tyrimai į pietryčius nuo paminklo taip pat atskleidė senovinius griovius – kurie galėjo būti geležies amžiaus forto, žinomo kaip „Vespasiano stovykla“, dalis – vieta taip pavadinta Romos generolo, vėliau imperatoriaus, vadovavusio karinėms pajėgoms šioje vietovėje Romos imperijos laikais, vardu. Romėnų invazija į Didžiąją Britaniją prasidėjo 43 m. mūsų eros metais.
Vis dėlto, nėra jokių įrodymų, kad fortas būtų būtų susijęs būtent su šia istorine asmenybe.
Archeologai į pietus nuo kapų taip pat rado senovinius, dabar jau po žeme atsidūrusius griovius, kurie, atrodytų, tarsi sudaro kažkokį aptvarą. Atrodo, kad šios struktūros datuojamos laikotarpiu nuo vidurinio iki vėlyvojo bronzos amžiaus – maždaug prieš maždaug 3500 metų, kai netoliese buvo įsikūrusi gyvenvietė, sako M.Leiversas. Jis priduria, kad mokslininkų komanda aplink esančiame dirvožemyje rado didelį kiekį deginto titnago.
Stounhendžo tunelis
„Highways England“ – vyriausybės valdoma įmonė, kuriai pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir gerinti Anglijos greitkelius ir pagrindinius kelius – sudarė sutartį su „Wessex Archaeology“, kad ištirtų siūlomo Stounhendžo tunelio vietą. Tunelio paskirtis – nukreipti eismą nuo garsiosios neolito istorinės vietovės, dalį netoliese esančio greitkelio nutiesiant po žeme.
Stounhendžas stūkso tuščiame lauke žemėje, tačiau nuo XIX a. už kelių šimtų metrų į pietus nuo garsiojo akmenų statinio driekiasi kelias, iš esant Stounhendže, pro šalį riedantys automobiliai ir sunkvežimiai gerai matyti bei girdėti.
Tunelio projekto oponentai sako, kad toks sprendimas padarys nepataisomą žalą senovinei vietai ir sunaikins tūkstančius priešistorinių artefaktų bei archeologinių liekanų. Tarp siūlomų alternatyvų yra aplinkkelio tiesimas į pietus nuo Stounhendžo – kas nukreiptų didžiąją dalį eismo nuo šios teritorijos.
M.Leiversas teigia, kad tunelis, einantis pro Stounhendžą, archeologine prasme nėra itin svarbus – nes siūlomas kasimosi po žeme būdas neturės jokios įtakos artefaktams ar liekanoms, esančioms arti žemės paviršiaus. „Bus paveikta tik zona prie tunelio įvažiavimo ir išvažiavimo bei palei kelią į rytus ir vakarus“, – sako jis.
Tačiau didelio masto kasinėjimai, kurie turėtų prasidėti vėliau šiais metais, leis archeologams ištirti ilgą zoną abipus neolito paminklo. „Tai yra tos dalys, į kurias žmonės paprastai nežiūri, atokiau nuo pačių akmenų – todėl tai yra labai vertinga galimybė geriau pažinti Stounhendžą“, – teigia mokslininkas.
Parengta pagal „Live Sciece“.
