Per 200 metų istoriją JAV Kapitolijus atlaikė muštynes, sprogdinimus ir šaudynes.

2021 m. sausio 6 d., tuo metu, kai atstovai susitiko formalizuoti prezidento rinkimų rezultatus, šimtai riaušininkų, palaikančių prezidentą Donaldą Trumpą ir siekiančius panaikinti išrinkto prezidento Joe Bideno pergalę rinkimuose, griovė policijos barikadas ir šturmavo Kapitolijų, kai kurie išdaužė langus ir pateko į pastato vidų. Viena moteris per chaosą buvo mirtinai pašauta policijos pareigūno. Mažiausiai 138 pareigūnai buvo sužeisti. Vienas Kapitolijaus policijos pareigūnas mirė po dienos dėl priežasčių, kurios vis dar yra tiriamos.

Per savo daugiau nei 200 metų istoriją JAV Kapitolijus buvo pagrindinė vieta, kur Senatas ir Atstovų rūmai priima šalies įstatymus ir kurioje prezidentai yra inauguruojami ir kasmet skaito metinius pranešimus. Tačiau nors Kapitolijus buvo pastatytas teisėkūros valdymui palaikyti, jis taip pat buvo smurto vieta.

JAV Kapitolijaus gaisras 1812 metų karo metu

Oficialiai Kapitolijus buvo pradėtas statyti 1793 m. rugsėjo 18 d., kai prezidentas George'as Washingtonas padėjo pirmąjį kertinį akmenį. Pavergti juodaodžiai atliko Kapitolijaus statybos darbus. Kongresas pradėjo naudoti pastatą 1800 m., tais metais, kai federalinė vyriausybė perkėlė savo veiklą iš Filadelfijos į Vašingtoną. Kaip ir daugelis pirmųjų federalinių pastatų Vašingtone, Kapitolijaus dizainas buvo paremtas XIX amžiaus neoklasikiniu stiliumi, įkvėptu senovės Graikijos ir Romos architektūros.

Kapitolijaus statyba tęsėsi iki 1812 metų karo, kai karo mobilizacija privertė jas sustabdyti. Įsibėgėjus kariniam konfliktui tarp JAV ir Britanijos imperijos, 1813 m. Amerikos kariai padegė kolonijinės Aukštutinės Kanados sostinę Jorką (dabartinis Torontas). Keršydami britų kariai 1814 m. įsiveržė ir sudegino federalinius pastatus Vašingtone, įskaitant Baltuosius rūmus ir Kapitolijų.

Gaisras visiškai nesunaikino Kapitolijaus, tačiau apgadino jį pakankamai, kad kai kurie Kongreso nariai pasiūlė federalinę vyriausybę perkelti atgal į Filadelfiją arba susirasti kitą miestą. Vietoj to, darbuotojai atstatė Kapitolijų ir toliau jį plėtė, kai valstijų – ir jų atstovų Kongrese - skaičius išaugo (šiandien jis užima apie 140 000 kvadratinių metrų plotą ir turi daugiau nei 600 kambarių).

Kongresmenų muštynės

Jungtinėse Amerikos Valstijose antebelumo (periodas iki pilietinio karo) laikotarpiu buvo būdingas smurtas prieš pavergtus juodaodžius, laisvuosius juodaodžius ir abolitionistus (vergijos panaikinimo aktyvistai). Tai buvo laikotarpis, kai prieš vergiją nukreipti laikraščiai patyrė minios smurtą, o vergovės klausimas privertė kongresmenus pulti vienas kitą.

Vienas žymiausių kongreso smurto atvejų yra Charleso Sumnerio sumušimas lazda. 1856 m. vergovės palaikymo atstovas Prestonas Brooksas Senate beveik be sąmonės sumušė vergovės panaikinimo senatorių Charlesą Sumnerį. Brooksas teigė pasirinkęs šitaip pulti Sumnerį, nes nenorėjo pažeisti 1839 m. įstatymo prieš kongreso dvikovas, kuris buvo priimtas praėjus metams po to, kai kongresmenas nužudė kitą kongresmeną per dvikovą Merilande.

Sumnerio sumušimas nebuvo pavienis įvykis. Istorikė Joanne B. Freeman savo knygoje „Kraujo laukas: smurtas Kongrese ir kelias į pilietinį karą“, aprašo daugiau nei 70 smurtinių įvykių tarp kongresmenų. 1858 m. atstovų rūmuose 2 val. nakties prasidėjo kumštynės tarp maždaug 30 kongresmenų kai pietietis griebė šiaurietį už gerklės. 1860 m. vergovę palaikantys kongresmenai grasino prieš vergiją nusiteikusiems kongresmenams pistoletais ir lazdomis.

Kai Abraomas Linkolnas 1860 m. laimėjo prezidento postą, pietinės valstijos į tai atsakė atsiskirdamos ir pradėjo karą su Sąjunga (šiaure). Pietų kongresmenai, kažkada dirbę Kapitolijuje, pradėjo kovoti prieš Sąjungą, kuriai jie atstovavo, nors pilietinio karo metais Konfederacijos armija niekada neužėmė Vašingtono.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()