Keistas radinys Lietuvos kaimynystėje iki šiol glumina archeologus: kodėl prieš kelis šimtus metų mergaitė buvo palaidota su kikilio galva burnoje? ()
Archeologai bando išspręsti neįprastą mįslę: kodėl prieš kelis šimtus metų mergaitė buvo palaidota su mažiausiai vieno kikilio galva burnoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors skeletą pietų Lenkijoje esančioje Didžiojo Tunelio (lenk. Tunel Wielki) oloje archeologas Waldemaras Chmielewskis atrado 1967-1968 metais, radinys nebuvo išsamiai ištirtas. Naujas datavimas radioaktyviąja anglimi rodo, kad mergina mirė maždaug prieš 300 metų.
Europiečiai laidoti savo mirusiuosius urvuose nustojo viduramžiais, todėl šios mergaitės palaidojimas yra labai neįprastas.
„Istoriniais Europos laikotarpiais laidojimas urvuose paprastai neegzistuoja, – gegužės 29 d. žurnale „Praehistorische Zeitschrift“ publikuotame straipsnyje rašo tyrėjai. – Todėl Didžiojo Tunelio oloje atrastas vaikas, palaidotas jau po viduramžių ir su bent viena paukščio galva, įdėta į burną, yra išskirtinis radinys“. Tai, kad mergaitei į burną buvo įdėta mažiausiai viena paukščio galva, taip pat yra neįprasta – ir kitų tokių pavyzdžių iš šio laikotarpio Europoje nėra žinoma, rašo tyrėjai.
Išanalizavę skeletą, Varšuvos universiteto ir kitų Lenkijos institucijų tyrėjai nustatė, kad mergaitė mirė būdama 10-12 metų. Jos kaulai taip pat parodė sutrikusio augimo, pasireiškusio paskutiniais jos gyvenimo metais, požymius – galbūt tai nulėmė metabolinė liga. Mokslininkai nerado nei traumos įrodymų, nei užuominų apie tai, kaip mergaitė mirė. Įkapių, išskyrus burnon įdėtą paukščio galvą, taip pat nerasta.
Kas ji buvo?
Siekdama išsiaiškinti, kas buvo ši mergaitė, ir kodėl ji buvo palaidota tokiu būdu, tyrėjų komanda atliko keletą mokslinių testų ir ištyrė istorinius įrašus. DNR tyrimai parodė, kad mergina greičiausiai buvo iš vietovės, esančios į šiaurę nuo Lenkijos – galbūt iš dabartinės Suomijos ar Karelijos.
Istorikams žinoma, kad nuo 1655 iki 1657 m. vietovę, kur buvo surasti mergaitės palaikai, buvo užėmusi kariuomenė, vadovaujama Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo.
Istoriniai dokumentai rodo, kad šioje kariuomenėje buvo daug karių iš Suomijos ir Karelijos, ir tie kariai dažnai keliaudavo kartu su šeimomis. „Kareivius, dažniausiai žemo rango, lydėjo žmonos, meilužės ir kartais tarnaitės“, – rašo tyrėjai.
XIX amžiaus įrašai taip pat rodo, kad Karelijoje žmonės tikėjo, jog miške žuvusį žmogų reikia palaidoti miške, o ne kapinėse. „Istoriškai atrodo, kad šis paprotys yra įsišaknijęs kosmologinėje miško sampratoje, tarsi miškas yra kapinės“, – skelbia mokslininkai.
Tokie atradimai paskatino tyrėjus teigti, kad ši mergina galėjo atvykti į tą teritoriją per 1655-1657 m. karą – ir galėjo mirti miške, kuriame yra ola. Tyrėjai pažymi, kad netoli urvo yra Ojcówo pilis, kurioje buvo apsistoję daug karių ir jų šeimų.
Tai buvo laikai, kai Švedija ir jos sąjungininkai kovojo su šalių koalicija, apimančia Lietuvą-Lenkiją, Rusiją ir Daniją.
Kodėl mergaitė buvo palaidota su bent vieno kikilio galva burnoje, lieka nežinoma.
„Daugelyje kultūrų vaikų sielos buvo vaizduojamos kaip maži paukščiai, – rašo tyrėjai. – Nepaisant to, aptariamu laikotarpiu paukščiai niekada nebuvo dedami į kapus, juolab nebuvo dedami į velionio burną. Unikalaus vaiko palaidojimo Didžiojo Tunelio oloje mįslė negali būti pilnai paaiškinta“.
Parengta pagal „Live Science“.
