Ukrainoje kelininkai atkasė paslaptingą 5500 metų amžiaus akmeninę struktūrą: aptiktuose kapuose – ne tik žmonių palaikai (Video) ()
Rytų-centrinėje Ukrainoje daugiau nei pusantro mėnesio vykdomi išskirtinio pilkapyno (Rytų Europoje dar vadinamo kurganu) kasinėjimai. Ši vieta buvo atrasta vykdant kelių darbus Novooleksandrivkos kaime, apie 10 km į pietus nutolusiame nuo didelio Dnipro miesto, praneša portalas archaeologynewsnetwork.blogspot.com
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Viršutinis dirvožemio sluoksnis yra labai plonas, iš tiesų apie 10 cm. Tai yra labai mažai – dėl šios priežasties atsiranda nelygumų, gedimų ir panašiai. Todėl nutarta šią vietą ištyrinėti“, – aiškina Dmitrijus Teslenka, Ukrainos archeologinės apsaugos tarnybos Dniepro archeologinės ekspedicijos vadovas.
Kapavietės pylimas yra išskirtinių matmenų: 120 m ir 80 m dydžio ir 7 m aukščio. Dėl šios priežasties, siekiant pašalinti žemės sluoksnius, buvo pasitelkti buldozeriai. „Dabar tyrinėjama centrinė dalis. Čia yra daug rankų darbo, tačiau naudojame ir mašinas. Visgi norėčiau pabrėžti, kad visas mechanizmų darbas vykdomas tik prižiūrint archeologams. Buldozeris pašalina keletą centimetrų dirvos sluoksnio. Jei pamatome, kad kažkas yra ne taip, darbas sustabdomas“, – dėsto archeologas Jaroslavas Jarošenka.
Ši kalva – tai pylimas virš kapavietės. Retai pasitaiko, kad vienas pylimas būtų virš vienos kapavietės. Su kiekvienu laidojimu pylimo tūris tik plėsdavosi. Novooleksandrivkos kurganas nėra išimtis. Kasinėjimų metu archeologai aptiko ir ištyrė 24 kapavietes, apimančias laikotarpį nuo bronzos amžiaus, skitų civilizacijos laikmečio iki viduramžių.
Didžiausią susidomėjimą sukėlė akmeninė konstrukcija, rasta vidinėje pylimo dalyje. Tai kelių metrų aukščio sustatyti akmeniniai blokai, iš kurių suformuotas 18 m skersmens apskritimas. Ši struktūra vadinama kromlechu.
Sprendžiant iš keramikos fragmentų, pylimas buvo supiltas prieš apytikriai 5 500 metų – eneolito laikotarpiu.
Pasak D. Teslenkos, išskirtinis šių keramikos elementų bruožas yra daug sutrintų šukių. „Įdomu tai, kad beveik tokių pačių keramikos elementų atrandama tarp Tripolės kultūros radinių. Tai leidžia spręsti, kad šie žmonės ne tik gyveno tuo pačių laikotarpiu, bet ir bendravo vieni su kitais. Tačiau jų gyvenimo būdas buvo visiškai skirtingas. Tripolės kultūros atstovai gyveno sėsliai, ūkininkavo miško ir stepės zonoje, o dabar tyrinėjamos vietovės, kurioje yra šis pilkapynas, gyventojai buvo klajokliai ganytojai iš stepių“, – pasakoja archeologas.
„Kromlechas iškilo maždaug tuo pačiu metu, kai buvo sukurti keramikos dirbiniai. Tačiau neįmanoma tiksliai pasakyti, ar jis buvo pastatytas jau pirmojo laidojimo metu, ar vėliau“, – pridūrė D. Teslenka.
Pasak archeologo, viduje išskirtinių radinių nebuvo dėl to, kad šioje vietoje gyvenusios gentys turėjo labai mažai kasdienių daiktų. „Dėl savo klajokliškos prigimties šių vietovių žmonės su savimi gabendavosi tik pačius būtiniausius daiktus. Tačiau kartais galima aptikti įdomių radinių: puodų, karolių iš vilkų ar šunų iltinių dantų. Tarkime, dabar buvo aptikta kapavietė, kurioje šalia žmogaus palaikų gulėjo šuns pirštų kaulai. Taip pat rastas trigubas kapas, kuriame vyro skeletas paguldytas viduryje, o iš abiejų pusių paguldyti vaiko ir moters palaikai“, – prisiminė D. Teslenka.
„Mes taip pat atkasėme 30-mečio vyriškio ir 10-mečio vaiko palaikus. Jų kape buvo rastas puodas su nežinomu turiniu. Be to, radome 18–20 metų jaunuolio palaikus. Sprendžiant iš ginklų, su kuriais jis buvo palaidotas, jaunuolis buvo raitelis ir įvairių kovų meistras: dešinėje buvo kaulinio ginklo detalės ir arklio kamanų dalys, o kairėje – geležinis kovos kirvis, bronzinės ir kaulinės strėlės, trumpasis skitų kalavijas akinakas su auksu dengta rankena, apsauginėmis detalėmis ir dėklu“, – tęsė archeologas.
„Kalbant apie akmenų apskritimą, verta pažymėti, kad jo funkcija visų pirma buvo išskirtinai statybinė. Kromlechas yra neatsiejama masyvios sudėtingos struktūros dalis. Struktūra buvo sudaryta iš vertikalaus akmenų apskritimo. Apskritimo viršuje buvo nupjautas kūgis. Tai leido prilaikyti žemę ir neleido pylimu išsklisti.
Pylimai galėjo turėti ir kitų simbolinių reikšmių. Pavyzdžiui, vienas žymiausių kromlechų pasaulyje – Stounhendžas – įvairiais laikotarpiais buvo laikomas druidų šventykla arba astronomine observatorija. Taip pat svarbu pažymėti, kad seniausi laidojimai Novooleksandrivkos pilkapyne datuojami maždaug 3 500 m. prieš mūsų erą. Tai leidžia spėti, kad prie Dnipro esantis kromlechas yra senesnis už Stounhendžą“, – atkreipia dėmesį D. Teslenka.
„Kromlechų akmenys yra labai jautrūs orų poveikiui. Jie yra iš Dniepro upės pakrantės. Pasroviui nuo Vienuolyno salos yra uolėta vietovė. Žmonės ieškodavo įskilimo, plyšio, į jį įkaldavo medinį pagalį ir užpildavo vandeniu. Kai medis nuo drėgmės išbrinkdavo, plyšys imdavo plėstis. Šią procedūrą jie vis kartodavo. Galiausiai pavykdavo atkirsti akmens gabalą. Štai todėl jie yra skirtingų formų“, – aiškina archeologinės ekspedicijos vadovas.
„Kai kurie kromlecho blokai buvo atskelti trečiojo tūkstantmečio pradžioje, ankstyvojo bronzos amžiaus laikotarpiu. Vienas iš akmenų atskeltas, kai vyko kitos laidotuvės – jiems pavyko pakelti monolitą į pylimo viršų“, – dėsto archeologas.
„Pylimo tyrinėjimai dar nebaigti. Geriausia dar tik laukia, – neabejoja D. Teslenka. – Maždaug po savaitės mes visiškai nuvalysime kromlechą ir jo viduje esančią erdvę. Tai leis išvysti iš esmės pirminį šios senovinės struktūros vaizdą. Paskaičiuota, kad vos per dešimt dienų mes pasieksime seniausias akmenų apskritime esančias kapavietes, jei tik oro sąlygos tą leis. Suprantama, darome išankstinę išvadą, kad asmuo, palaidotas šio kromlecho viduje ir jo saugomas, bendruomenės buvo itin gerbiamas. Tai vienintelis tokio įspūdingo statinio pobūdžio paaiškinimas.“
„Visi mėginiai bus siunčiami į Kijevą ir Vokietiją įvairiems ekspertiniams tyrimams. Tikslūs moksliniai antropologų, genetikų ir kitų specialistų tyrimai padės nušviesti daugelį klausimų. Pavyzdžiui, ar palaidoti žmonės iš tos pačios vietovės buvo giminės, kaip jie mirė, koks jų mirties laikas 50 metų tikslumu ir panašiai. Pati megalitinė struktūra bus iš dalies atkurta ir apsaugota, šioje vietoje atsidarys muziejus“, – apibendrino D. Teslenka.