Vilniaus rajone – įspūdingas radinys: aptiko Jogailos laikų lobį – gali būti susijęs su dramatišku Vilniaus įvykiu ()
Vilniaus rajone, Raišiuose, metalo detektoriaus savininkas aptiko kelias senovines monetas. Vyras apie tai informavo muziejininkus ir radimvietėje mėnesį dirbus archeologams, čia buvo surastas visas XIV a. lobis – Jogailos laikų sidabrinės monetos, vyriškas sidabrinis žiedas ir stambiausio nominalo valiuta – sidabro lydiniai. Penktadienį surengtame oficialiame lobio pristatyme Lietuvos nacionalinis muziejus pateikė daugiau detalių apie radinį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Tai yra unikalus lobis, surastas prieš nepilną mėnesį Vilniaus rajone, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejus archeologas Paulius Blaževičius. – Unikalus jis savo sudėtimi, bet labiausiai – laikotarpiu, XIV a. pabaiga, jei tiksliau – 1390 m. Tokioje vietoje, Vilniaus rajone, mes iki šiol nežinojome apie jokius objektus – gyvenvietes, piliakalnius, palaidojimus – iš IV a.“
Lobį rado metalo detektoriaus savininkas, kuris ir pranešė Kultūros paveldo departamentui. Mokslininkas pasakoja, kad lobio paieškos vyko futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Radinį iš viso sudaro 62 objektai. Kalbant apie monetas, čia yra ir Prahos grašių, kuriuos P.Blaževičius prilygina dabartinėms šimtinėms euro kupiūroms. Tai pat – dvi monetos iš laikų dar prieš Jogailai tampant karaliumi, viena nukalta po Jogailos krikšto, likusios – su raiteliu ant žirgo, kas vis dėlto nėra Vytis, bet simboliškai vaizduoja valdovą, pasakojo numizmatas Eduardas Remecas.
Paklaustas, kokia lobio vertė šiandien, P.Blaževičius teigė negalintis atsakyti, nes toks dalykas tiesiog neįkainojamas. Kokia verte apdraustas radinys, mokslininkas irgi neatskleidė.
„Nustatyti tikslią vertę sunku, nes rašytinių šaltinių, kokios tuo metu buvo kainos Lietuvoje tuo metu, nebuvo. Vien už tuos du gabalus sidabro galima buvo nusipirkti gerą žirgą, ir liktų pinigų kalavijui. Arba tris jaučius. Arba kiaulių bandą. Arba nusipirkti nedidelį ūkelį, ir jame ūkininkauti“, – teigė E.Remecas.
Greičiausiai tai buvo kario turtas – ir ne tarnaujančio, o jau išėjusio į atsargą – bet ne ilgai kauptos santaupos, o vienetinis atlyginimas. „Pavyzdžiui, žmogus gavo už kažką atlyginimą, ir jį paslėpė“, – sakė E.Remecas. Tai, kad tai buvo elitui priklausęs žmogus, išduoda lobyje rastas žiedas.
Tikslios priežastys, kodėl slėpėjas nepasiėmė savo turto, nėra aiškios, bet pasak P.Blaževičiaus, lobio paslėpimo aplinkybės sufleruoja tuometiniai istoriniai įvykiai. „Vertinant vėliausias lobio monetas, kurios datuojamos 1390 m., galima pastebėti, kad tai sutampa su kryžiuočių vykdytu Vilniaus puolimu. Tad galbūt su tuo ir yra susijęs monetų slėpimas – tačiau tai yra tik hipotezė. Kol kas dar tiriame ir patį lobį, ir greta rastus daiktus“, – sako archeologas.
Kartu su lobiu rasta ir keramikos, ir kitų dirbinių.
Paklaustas, kuo šis lobis svarbus, P.Blaževičius teigia, kad tai yra vienas iš dešimties Lietuvoje rastų tokio laikotarpio lobių. „Išlikusių muziejuose neišskaidytų po kolekcijas yra tik keli. Be to, unikali jo sudėtis: čia yra apkarpytų, prie vietinės rinkos pritaikytų Prahos grašių, didelė monetų įvairovė“, – teigė mokslininkai.
„Norėtume padėkoti lobį radusiam žmogui, kuris pasielgė pilietiškai ir pranešė apie jį valstybei“, – sakė Lietuvos Nacionalinio muziejaus atstovas spaudai Arminas Šileikis.
Lobį iki rugpjūčio 1 d. apžiūrėti galima Lietuvos Nacionalinio muziejaus Istorijų namuose, T.Kosčiuškos g 3. Vėliau jis bus perduotas tolesniems mokslininkų tyrimams.
