Trumpa oro balionų istorija: nuo oro žibintų iki pirmojo skrydžio Lietuvoje ir įspūdingo lietuvių pasiekimo ()
Kinų metraščiuose pasakojama apie nedidelius nepilotuojamus karšto oro balionus, kurie kaip signaliniai žibintai III a. prieš mūsų erą buvo naudojami per karus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar tokie varpo formos žibintai leidžiami per įvairias šventes. Jie gaminami iš bambukinio karkaso, aptraukto ryžių popieriumi, apačioje montuojama žvakė, kurios liepsna kaitina viduje esantį orą ir kelia žibintą į viršų.
1709 m. rugpjūčio 8 d. brazilų kilmės dvasininkas Bartolomeu Lourenco de Gusmao Portugalijos karaliui Jonui V pristatė savo sukurtą karšto oro balioną. Jis pakilo į orą, bet neatlaikęs vėjo krito ir užsidegė.
1783 m. birželio 4 dieną broliai prancūzai Josephas Michelis (1740–1810) ir Jacques’as Etienne’as (1745–1799) de Montgolfier gimtojo Anonė miestelio aikštėje Pietryčių Prancūzijoje pademonstravo pačių sukurtą 900 kub. m tūrio balioną.
Jie verpstės formos lininio audeklo atraižas prisiuvo prie popieriaus lakštų ir kilpelėmis sujungė vieną su kita, o audinį sutvirtino vertikaliais strypais. Po gaubtu pakabino krepšį šiaudams bei vilnai ir juos padegė.
Kai įkaitęs oras pakėlė balioną, broliai nupjovė jį laikančias virves. Balionas per 10 min. pakilo į 1000 m aukštį. Kai oras atvėso, nusileido lauke ir užsidegė nuo viduje rusenančios ugnies.
Skrydžio autentiškumą patvirtinantis protokolas buvo nusiųstas Paryžiaus mokslų akademijai ir ji oficialiai pripažino išradimą: broliai de Montgolfier tapo oreivystės pradininkais.
Tų pačių metų rugsėjį stebint Prancūzijos karaliui Liudvikui XVI Versalyje brolių balionu į dangų pakilo pirmieji keleiviai – antis, gaidys ir avis. Po kelias minutes trukusio skrydžio keleiviai nusileido už 3 km gyvi ir sveiki, tiesa, gaidys buvo šiek tiek aplamdytas, nes pasipainiojo aviai po kojomis, o avis ramiai rupšnojo pintinėje buvusius šiaudus.
Lapkričio 21 d. tokiu balionu pirmieji į orą pakilo žmonės. Savanoriai prancūzai Jeanas François Pilatre’as de Rozier ir François Laurent’as d’Arlandes’as pasiekė 1000 m aukštį ir po 25 min. saugiai nusileido už 10 km. Reikiamai šilumai palaikyti pintinėje buvo deginami drėgni šiaudai, seni skudurai ir sugedusi mėsa.
Pirmąjį skrydį oro balionu Lietuvoje 1806 m. lapkričio 14 d. pademonstravo rumunas cirko artistas Jordaki Kuparenka iš Moldavijos. Pirmąjį lietuvišką oro balioną iš polietileno plėvelės 1988 m. pasigamino jonaviškis Leonidas Simniška ir juo kelioms minutėms buvo pakilęs į orą.
2006 m. lapkričio 27 d. pilotas Vytautas Samarinas ir keliautojas Vladas Vitkauskas didžiausiu Lietuvoje 3700 kub. m balionu pakilo į rekordinį 10 064 m aukštį pasiekę 160 km per val. greitį.
