Įdomioji skaičiuotuvų istorija: ar žinote, kada išrastas pirmasis skaičiuotuvas ir kaip veikė „skaičiavimo laikrodis“? ()
Senovėje žmogus skaičiuodavo naudodamas rankų pirštus, pagaliukus, akmenėlius, darydamas žymes lazdoje. Pirmasis „kišeninis skaičiuoklis“ buvo degto molio lentelė su grioveliais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmas išrastas skaičiuotuvas buvo abakas. III a. prieš mūsų erą juo naudojosi romėnai, taip skaičiuota senovės Egipte, Graikijoje, Romoje, iki XVIII a. – ir Vakarų Europoje. Ši skaičiavimo lenta buvo suskirstyta juostomis, ant kurių dėlioti akmenukai arba rutuliukai. Kiekviena juosta padalyta į dvi dalis. Kiekvienas akmenukas apatinėje juostos dalyje atitikdavo skaičių 1, akmenukas viršutinėje dalyje reiškė 5. Kraštinė dešinioji akmenukų eilė buvo vienetų skiltis, antroji iš dešinės – dešimčių, trečioji – šimtų ir t.t. Abaku buvo galima atlikti sudėties ir atimties veiksmus nuo 0 iki 999 999 999.
Vokietijoje abakas buvo suolas, suskirstytas juostomis arba grioveliais. Toks suolas stovėdavo patalpoje, kurioje vykdavo įvairūs sandoriai ir atsiskaitymai. Dabar tokia vieta vadinama banku.
Vėliau vietoj akmenėlių pradėta naudoti ant virbo sumautus karoliukus. Tai ir buvo skaitytuvai. Jie greitai paplito visame pasaulyje. Iki XVII amžiaus skaitytuvai, kaip skaičiavimo instrumentas, neturėjo konkurencijos.
1622 m. anglų matematikas Williamas Oughtredas sukūrė logaritminę liniuotę – įvairūs jos variantai naudojami iki šiol. 1623 m. Vokietijos astronomas Wilhelmas Schickardas sukonstravo „skaičiavimo laikrodį“. Tai buvo šešių skilčių sudėties ir atimties mašina – skaičiavo krumpliaračių sistema.
1642 m. prancūzas Blaise’as Pascalis tapo pirmojo mechaninio skaičiuotuvo išradėju. Matydamas sunkų savo tėvo mokesčių rinkėjo darbą 19-metis sūnus pradėjo kurti sumuojančią mašiną, kurią sudarė dėžė su daugybe krumpliaračių. Kiekvieną skaičiaus skiltį atitiko krumpliaratis su dešimčia padalų. Apsisukdamas 10 kartų krumpliaratis pasukdavo per vieną padalą aukštesnės skilties krumpliaratį.
Sudėtis B.Pascalio mašinoje buvo atliekama paprastai, bet kiti veiksmai – sudėtingai. Šiuos nepatogumus pavyko pašalinti 1672 m. vokiečių matematikui Gottfriedui Wilhelmui Leibnizui. Jis sukūrė mechaninį skaičiuotuvą, kuriame sudėtis buvo atliekama kaip ir B.Pascalio skaičiuotuve, bet kiti veiksmai – daug patogiau.
1821 m. prancūzas Charles’is Xavier Thomas sukūrė pirmąjį serijiniu būdu gaminamą mechaninį kalkuliatorių, kurį pavadino arimometru. 1962-aisiais Londono bendrovė „Bell Punch & Co“ pagamino pirmąjį elektroninį skaičiuotuvą.
Rusijoje nuo XVI a. naudoti vadinamieji skaitytuvai paplito ir Lietuvoje. XX a. jais būdavo skaičiuojama parduotuvėse, juos naudojo buhalteriai. Kai kur skaitytuvus galima išvysti dar ir šiandien, nors apie 1990-uosius juos pakeitė elektroniniai skaičiuotuvai.
