1961-ųjų Berlyno krizė, vos nesukėlusi Trečiojo pasaulinio karo – JAV ir SSRS tankų priešprieša: pabūklai buvo nukreipti vos per 100 m (Foto, Video) (1)
1961 m. spalio mėn. ginčai dėl Berlyno sienų pasiekė aklavietę ir 16 valandų pasaulis buvo atsidūręs ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio, kai sovietų ir amerikiečių tankai vienas prieš kitą nukreiptais pabūklais stovėjo vos už 100 metrų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1961 m. Berlyno krizė vyko birželio 4 d. - lapkričio 9 d. Tai buvo paskutinis didelis politinis ir karinis Europos įvykis Šaltojo karo metu dėl Berlyno ir Vokietijos po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Berlyno krizė prasidėjo, kai SSRS paskelbė ultimatumą, reikalaudama iš Berlyno išvesti visas ginkluotąsias pajėgas, įskaitant Vakarų Berlyno ginkluotąsias pajėgas. Krizė kulminaciją pasiekė de facto miesto padalijimu – Berlyno sienos pastatymu.
1961 m. rugpjūčio mėn. JAV ir jos sąjungininkai britai bei prancūzai nesutrukdė sovietams statyti Berlyno sienos. Spalio 27 d., po kelių dienų eskaluojant padėtį dėl Rytų Vokietijos bandymų priversti Amerikos pareigūnus prieš įvažiuojant į Rytų Berlyną parodyti tapatybės dokumentus (taip netiesiogiai pripažįstant Rytų Vokietijos suverenitetą, o ne sovietų okupacinę valdžią), dešimt JAV tankų „M-48 Patton“ užėmė poziciją prie sienos perėjimo punkto „Checkpoint Charlie“.
JAV tankai stovėjo maždaug už 50 metrų nuo sienos, triukšmingai riaumojo varikliai ir į nakties orą leido juodus dūmus. Susijaudinusi dėl akivaizdžios grėsmės, Maskva, pritarusi sovietų lyderiui Nikitai Chruščiovui, atsiuntė irgi 50 rusų tankų „T55“, kurie sustojo priešais amerikiečius. Jie taip pat sustojo maždaug 50 metrų nuo Rytų ir Vakarų Berlyną skiriančios ribos.
Tai buvo kelių dienų eskalavimo abiejose pusėse kulminacija ir sovietų bei amerikiečių tankų susidūrimas su atidengtais ginklais – pirmoji (ir vienintelė) tokia tiesioginė JAV ir sovietų karių akistata.
Tuo metu Amerikos pareigūnai buvo labai sunerimę dėl galimų pasekmių. JAV kariuomenės generolui Clay Vašingtonas priminė, kad Berlynas nėra toks „gyvybiškai svarbus“ interesas, kad būtų verta rizikuoti konfliktu su Maskva.
Prezidentas Kennedy patvirtino ryšio kanalo atidarymą su Kremliumi, kad sumažintų kilusią įtampą. Dėl to sovietai atitraukė vieną savo „T55“ iš rytinės sienos pusės, amerikiečiai atsakė tuo pačiu – po kelių minučių „M-48“ taip pat paliko įvykio vietą. Netrukus likę sovietų tankai pasitraukė, o netrukus atsitraukė ir JAV tankai.
Chruščiovas taip pat nebuvo suinteresuotas rizikuoti mūšiu dėl Berlyno. Mainais už Kennedy patikinimą, kad Vakarai nesiruošia kištis į Rytų Berlyno reikalus, sovietų lyderis tyliai pripažino, kad sąjungininkų pareigūnai ir kariškiai turės netrukdomą prieigą prie Rytų Vokietijos sostinės.
Berlyno krizė kilo dėl to, ką galima pavadinti „objektyviais veiksniais“ – iš to, kad Vakarų Berlynas buvo anomalus Vakarų anklavas, esantis giliai Rytuose nuo geležinės uždangos, sukėlęs konkrečių Sovietų Sąjungos ir Vakarų interesų susidūrimą.
Tačiau ginkluotų tankų akistatos prieš „Checkpoint Charlie“ puikiai parodo, kaip „subjektyvūs veiksniai“, tokie kaip skirtingas abiejų pusių suvokimas ir įsitikinimai, taip pat prisidėjo prie įtampos ir netgi galėjo paskatinti karą.
