Ketvirtajame dešimtmetyje vokiečių zoologas, remiamas nacių režimo lėšomis, keliavo per Brazilijos Amazonę. Ekspedicija įkvėpė filmą, knygą ir paliko džiunglėse didžiulį kryžių su svastika.

„Ponas Schulzas-Kampfhenkelis yra puikus šiuolaikinės kartos pavyzdys. Jam dvidešimt, jis kalba įvairiomis kalbomis, turi pergalėmis paženklintą biografiją ir jau išgarsėjo Europos mokslo bendruomenėje."

Taip Rio de Žaneiro laikraštis „Gazeta de Noticias“ 1935 m. rugpjūčio 9 d. apibūdino Otto Schulzą-Kampfhenkelį. Jaunasis vokiečių zoologas ir geografas ketino pradėti savo ekspediciją per Brazilijos Amazonę.

Vokietijos vyriausybė finansavo kelionę kartu su Vokietijos ir Brazilijos laikraščiais, kuriuose buvo skelbiami išskirtiniai straipsniai apie Schulzo-Kampfhenkelio ekspediciją. Savo straipsnyje „Sensacingos ekspedicijos į Jari slėnį išvakarėse“ Schulzas-Kampfhenkelis pabrėžė savo tariamus mokslo pasiekimus ir tai, kad jis keliavo lėktuvu tyrinėti regiono. Jis teigė, kad tai buvo pirmoji pasaulyje tokio pobūdžio mokslinių tyrimų kelionė.

Vokietijos žiniasklaida lygiai taip pat karštai aprašinėjo kelionę per Jari upės slėnį šiaurės Brazilijoje.

Ekspedicija, skirta suvienyti Vokietiją ir Braziliją

1935 m. rugsėjo mėn. - 1937 m. kovo mėn. Schulzas-Kampfhenkelis keliavo su aviatoriumi Gerdu Kahle, inžinieriumi Gerhardu Krause ir vokiečių kilmės brazilu Josephu Greineriu. Tai buvo vadinamoji Vokietijos Amazonijos-Jary ekspedicija.

Dvidešimt vienas vietinis padėjėjas ne tik rodė užsieniečiams maršrutą, bet ir užmezgė ryšius su vietinėmis bendruomenėmis bei rinko informaciją apie regiono fauną, geografiją ir etnografiją.

Ekspedicija skleidė kultūrinę propagandą, teigia Oswaldo Cruz mokslinių tyrimų fondo istorikas André Felipe Cândido da Silva. Taip yra todėl, kad tai įvyko tuo metu, kai vokiečiai, amerikiečiai ir prancūzai kovojo dėl įtakos Brazilijos vyriausybei ir intelektualams.

„Kelionė ir toliau subūrė Braziliją ir Vokietiją diplomatiniu, komerciniu, kariniu ir moksliniu lygiu“, - sakė Silva.

„Tačiau tai nesutrukdė 1938 m. konfliktams sukelti diplomatinės įtampos. Tai iš dalies įvyko dėl Brazilijos prezidento Getulio Vargas nacionalizavimo politikos, kuri neleido mokyti vokiečių kalbos mokyklose ir uždraudė šalies nacių partiją."

Tūkstančiai pavyzdžių ir viena svastika

Sekdamas Jari upe iki Brazilijos sienos su Prancūzijos Gviana, Schulzas-Kampfhenkelis surinko apie 1500 gyvūnų egzempliorių, iš kurių 500 buvo žinduolių. Jis rado 1200 etnografinių objektų iš Aparai, Wayana ir Wajãpi vietinių bendruomenių, padarė daugiau nei 2500 nuotraukų ir nufilmavo daugiau nei 2700 metrų 16 mm juostos.

Daugumą šios medžiagos jis atidavė Berlyno etnografiniam muziejui ir jo gamtos istorijos muziejui.

Tačiau ne viskas klojosi sklandžiai – ekspedicijos dalyvis, vokiečių klimės brazilas Greineris mirė nuo maliarijos ankstyvosiose kelionės stadijose, 1936 m. sausį. Taip Amazonės džiuglėse atsirado didžiulis medinis kryžius su svastika, kuris buvo pastatytas Greinerio palaidojimo vietoje ant Jari upės kranto.

Ekspedicija išgarsino Schulzą-Kampfhenkelį. 1938 m. pasirodė jo filmas apie ekspediciją „Rätsel der Urwaldhölle“ („Džiunglių pragaro paslaptis“), populiari knyga tuo pačiu pavadinimu ir buvo surengta paroda.

Galimos invazijos planas

Kai kurie tyrinėtojai mano, kad ekspedicija turėjo slaptą misiją – suplanuoti planą užpulti ir užimti Prancūzijos Gvianą per šiaurinę Braziliją, tačiau istorikai atmeta šią teoriją.

Pasak Holgerio Stoeckerio iš Berlyno Humboldto universiteto, Schulzas-Kampfhenkelis po savo kelionės į Amazonę tapo nacių režimo specialistu Brazilijoje.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()