1871 m. spalio 8 d. vakarą daugiau nei 300 000 pavargusių Čikagos miesto gyventojų nuėjo miegoti, tikėdamiesi ramaus nakties miego. Vietoj to, šiuos nepasiruošusius piliečius užklupo tikras pragaras. Čikagos žmones užklupo vienas naikinamiausių kada nors pasaulyje matytų gaisrų – įvykis, istorijoje žinomas kaip „Didysis Čikagos gaisras“.

Liepsnų siena ūžė keldama baisų triukšmą. Degančios nuolaužos pakilo į orą pučiant į uraganą panašiems vėjams. Milžiniškos liepsnos, plintančios neįtikėtinu greičiu, per kelias minutes sunaikino ištisus pastatus.

Nuo spalio 8 d. nakties iki ankstyvo spalio 10 d. ryto Didžiojo Čikagos gaisro metu sudegė visas miestas – buvo suniokotas daugiau nei 1 000 hektarų plotas. Buvo sunaikinta 18 000 pastatų – nuo kuklių vargšų lūšnų iki geriausių mūrinių ir marmurinių turtingųjų namų.

Gaisras suniokojo bankus, parduotuves, viešbučius, geležinkelio depus, teismų rūmus, dujų gamyklas, vandentiekį, vyriausybės pastatus, laikraščių leidyklas, operos teatrus, teatrus, salonus, restoranus, mokyklas ir bažnyčias.

Buvo sunaikinta ir pramonė – malūnai, grūdų elevatoriai, alaus daryklos, sandėliai ir visų rūšių gamyklos. Liepsnose sudegė neįkainojami meno kūriniai, muziejai ir bibliotekos. Buvo prarasta daugybė naminių gyvūnėlių, laukinių gyvūnų ir gyvulių.

Per gaisrą žuvo mažiau nei 300 žmonių. Daugiau nei 90 000 žmonių liko be pastogės, maisto, vandens ar nieko daugiau, nei dėvimų drabužių ar keleto brangių daiktų, kuriuos paskutinę minutę pavyko pasiimti su savimi.

Nuvarginti ir suirzę žmonės ieškojo gaisro kaltininkų: buvo apkaltini svetimšaliai anarchistai, bandantys nuversti vyriausybę; neatsakingi ugniagesiai, kurie gėrė; ir, labiausiai žinoma, ponios O'Leary karvė, kuri tariamai nuvertė žibalinį žibintą ir padegė tvartą. Nė vienas iš jų nėra tiesa. Liūdnas faktas yra tai, kad Čikaga buvo miestas, kuris tik laukė, kol sudegs.

Teigiama, kad gaisras kilo apie 20.30 val. spalio 8 d., nedideliame O'Leary šeimai priklausančiame tvarte arba aplink jį, besiribojančiame su alėja už 137 DeKoven gatvės. Šalia tvarto esanti pašiūrė buvo pirmasis pastatas, kurį nuniokojo gaisras.

Miesto pareigūnai niekada nenustatė gaisro priežasties, tačiau didelę žalą daugiausia paaiškina greitas gaisro plitimas dėl ilgos sausros tų metų vasarą, stiprūs pietvakarių vėjai ir greitas vandens siurbimo sistemos sunaikinimas.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()