Gaisrui plisti padėjo ir tai, kad mieste buvo naudojama mediena kaip vyraujanti statybinė medžiaga. Daugiau nei du trečdaliai konstrukcijų Čikagoje gaisro metu buvo vien medinės, o daugumos namų ir pastatų viršūnės buvo dengtos labai degiais deguto arba skiedrų stogais. Visi miesto šaligatviai ir daugelis kelių taip pat buvo mediniai.

1871 m. Čikagos ugniagesių departamente dirbo 185 ugniagesiai, kurie turėjo tik 17 arklio traukiamų garo siurblių. Pirminis ugniagesių reagavimas buvo greitas, tačiau dėl budėtojo Matthiaso Schafferio klaidos ugniagesiai buvo išsiųsti į netinkamą vietą, todėl ugnis nestabdomai plito.

Kadangi liepsnos užkabino vis daugiau pastatų, pagrindinis gaisro plitimo veiksnys buvo meteorologinis reiškinys, žinomas kaip ugnies sūkurys.

Kai perkaitintas oras kyla aukštyn, jis susiduria su vėsesniu oru ir pradeda suktis, sukurdamas tornado efektą. Tikėtina, kad šie ugnies sūkuriai liepsnojančias nuolaužas nunešė taip aukštai ir taip toli.

Per kelias dienas ir savaites po gaisro į Čikagą iš visos šalies ir užsienio plaukė piniginės aukos, taip pat maistas, drabužiai ir kitos prekės. Šios aukos atėjo iš privačių asmenų, korporacijų ir miestų.

Didysis Čikagos gaisras sukėlė klausimų apie plėtrą JAV. Dėl sparčios Čikagos plėtros tuo metu gaisras paskatino amerikiečius susimąstyti apie industrializaciją.

Beveik iš karto miestas pradėjo keisti preišgaisrinius standartus, o netrukus Čikaga sukūrė vieną iš pirmaujančių šalies gaisrų gesinimo pajėgų.

Daugiau gaisro padarinių nuotraukų rasite čia.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Rare Historical Photos

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()