Neįprasčiausia džentelmenų dvikova istorijoje: pralaimėjusiam viskas baigėsi tragiškai ()
Nuo seno žinoma, kad prancūzai savo garbę mėgdavo ginti dvikovose. Tačiau dvikovos nebūtinai baigdavosi mirtimi – nors taip neretai nutikdavo. Dvikovos lengvai kildavo ir dėl to, kad aukštuomenė su savimi visuomet nešiodavosi kardus. Netgi mažiausias pretekstas būdavo naudojamas kaip priežastis dvikovai dėl garbės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ši praktika tapo itin populiari Prancūzijoje, kur karaliaus Henriko IV valdymo laikotarpiu daugiau nei 4000 prancūzų „džentelmenų“ neteko savo gyvybių. Karaliaus Liudviko XIII valdymo metais įprastas rytinis pokalbis prasidėdavo klausiant apie tai, ar pašnekovas žino, kas kovojo dvikovoje praėjusią dieną, o po pietų jau būdavo klausiama, kas kovojo ryte. Per 20 metų laikotarpį buvo suteikta 8000 malonių dėl nužudymų, susijusių su dvikovomis.
Tačiau iš visų dvikovų, įvykusių tarp prancūzų, ko gero, pati keisčiausia 5vyko 1808 metais, kai imperatoriumi buvo jau Napoleonas Bonapartas.
Dvikova buvo neįprasta tuo, kad ji vyko ore, o abu vyrai šaudė į vienas kito oro balionus. Tačiau priežastis, dėl ko įvyko dvikova balionais, buvo gana įprasta. Ginčas kilo dėl žinomos operos šokėjos iš Paryžiaus operos, madmuazelės Tirevit. Ji draugavo su mesjė de Grandpre, tačiau vėliau susidėjo su mesjė le Pique. Abu vyrai pareiškė pretenzijas į madmuazelės Tirevit širdį ir buvo nuspręsta, kad vyrai problemą išspręs dvikovoje oro balionais.
Kad viskas būtų sąžininga, vyrai sukonstravo identiškus balionus. Jie taip pat nusprendė naudoti mušketonus (trumpavamzdis šaunamasis ginklas, angl. blunderbuss) bei nutarė šaudyti ne vienas į kitą, o į vienas kito balioną. Idėja buvo paprasta: jei šovinys pataikys į balioną, iš jo išeis oras ir balionas nukris žemėn.
Dvikova įvyko 1808 metų gegužės 3 dieną – abu vyrai įlipo į savo balionus kartu su sekundantais. 9 valandą ryto balionus laikančios virvės buvo nupjautos. Balionai pakilo iš Tuileries sodų, o juos stebėjo smalsuolių minia. Tuo metu žiūrovai manė, kad stebi balionų lenktynes, todėl palydėjo kylančius balionus džiūgavimais.
Kai balionai pakilo į orą, pūtė lengvas šiaurės vakarų vėjas. Balionai pakilo į maždaug 800 metrų aukštį ir juos skyrė maždaug 70 metrų atstumas. Buvo duotas iš anksto sutartas ženklas ir vyrai pradėjo dvikovą.
Le Pique šovė pirmąjį šūvį – ir prašovė. Tada šovė Grandpre – ir pataikė, dėl ko le Pique balionas ėmė leisti dujas bei didžiuliu greičiu kristi žemėn. Viskas duelistui ir jo sekundantui baigėsi tragiškai – rašoma, kad kai balionas nukrito ant namo stogo, abu vyrai išsitiško į gabalus.
Mesjė Grandpre kartu su sekundantu nusileido saugiai ir sėmingai – ir ėmė švęsti. Tai, kad Grandpre įveikė le Pique reiškė, kad jis laimėjo Tirevit širdį – ar bent jau abu vyrai buvo tuo įsitikinę.
Parengta pagal „Geri Walton“.
