Aleksandrą Didįjį saugojo laminuoti lininiai šarvai

Senovėje metalas tikrai buvo gana didelė retenybė, tad realu jog tik ginklai būdavo iš metalo, o visi kiti nebent metalizuoti. Ko gero romėnai vieni pirmųjų metalo jau turėjo daugiau nei reikia, tad dėjo jį visur kur tik galima

jei galvoji kad metalo turejo tik ginklam. ty. maza kieki. tai kodel pats vadas negalejo pasigaminti metaliniu sarvu o buvo su lininiais ? gal nevisi jam namie ? o gal to metalo tiek mazai buvo kad net vadui neuzteko ?

O kodėl vadas turi gauti prasčiausius šarvus? Norint pagaminti kažką gero, reikėjo įgūdžių, tad vienetinius darbus kokiam paradui gal ir gamino, bet realiems mūšiams reikėjo tikrai patikrintų dalykų

Vienas dalykas, metaliniai šarvai sunkesni, kitas dalykas, jie greičiau kaista/šala. Gal todėl ir laikė prastesniais.

kapstotės visai ne ten kur reikia, metaliniai juk daug sunkesni už lininius, o mūšio metu kas greitesnis, tas stipresnis, tada ir dvigubai mažesnė armija, bet greičiau judanti armija laimi Labai logiška

tokia čia ir logika as tave aprengsiu megstiniu ir sakysiu eik i pirmas linijas pries kokius ietininkus paziuresim kas laimės mūšį nepamirškim kad viduramžiais pilni metaliniai šarvai išpopuliarėjo, kokia nauda priešininkui iš greičio jeigu jis taves negali sužeist? o tai ką atrado mokslininkai gan įdomus dalykas

Tais laikais tokius šarvus gamino daugialis tautų. Visgi pagrindinis makedonų pranašumas buvo falangos rykiuotė ir profesionali kariuomenė su neeiliniu vadu.

Tavo žiniai Aleksando kariuomenės stuburas buvo falangininkai, jiems greičio tikrai nereikėjo, o šarvai būdavo tik ant krūtinės, kojų nuo pėdų iki kelių ir šalmas. Be to labai britkiai skamba, kai Aleksandro kariuomenę vadinat armija , nes man armija yra kariuomenės/ginkluotųjų pajėgų sudedamoji dalis, be to senovėj tokio žodžio turbūt net nebuvo, nes armee yra prancūzų kilmės žodis jei neklystu

kad Aleksandro kariuomenėj dauguma graikų buvo, jei nemeluoju:)

gal greičiau reiktu pabrėžti falanga, nes tai pėstieji kariai su ietimis, efektyviausiai panaudojami prieš raitelius.

Full metal šarvai kovotoją padarydavo praktiškai visiškai nemobilų. Tokiu atveju net arklį išvargindavo ta bereikalinga masė, o kiek iš to naudos buvo - klausimas. Jei žvelgsim į tai šių dienų akimis, mąstant gudriai tie nejudrūs robotukai su kardais buvo praktiškai bejėgiai ir pasitelkus menkiausią taktiką - greitai sunaikinami. Kitavertus, neaišku koks buvo žmonių požiūris į viską tais laikais, nes mes viską matome tik iš knygų. (t.y. musų supratiams yra toks, kad: "visi bijojo blizgančių, strėlių nebijančių riterių", nes taip rašoma knygose ir rodoma istoriniusoe filmuose) Aš asmeniškai, kaip strateginių žaidimų megėjas, žaisdavau Stronghold curseder'į. Ten buvo vieni kareiviai su pilnu kūno šarvu, bet jie buvo tokie lėti, jog tiko tik šturmui ir tik po gan netrumpos apgulties (t.y. visų ginybinių ir taktinių prietaisų panaikinimo). O jei tame žaidime būtų daugiau realybės, pvz ugnis veikėją veiktų labiau nei kardas ir pnš tada jie būt buvę, tiesą sakant, beverčiai. Nors labai daug priklausydavo, tais laikais, ir nuo kovotojų techninio (kovos technikos) pasiruošimo.. Juk Šaolinio vienuoliai iki 18a (regis) buvo vienas stipriausių Mongolų burių, nors šarvai pas juos būdavo minimalūs arba jokių.

MarkizasBarabasas, stronghold žaidimas tau kažką leidžia spręsti apie anuos laikus? Tikri riteriai apkarstydavo savo arklius šarvais, arkliai irgi buvo specialūs, kad atlaikytu didelius svorius, ilgas keliones. Taigi, tokie kai smogdavo, visi lėkdavo šalin, panašiai kaip furos ir automobilio susidūrimas gaudavosi. Taigi, lengvoji kavalerija tiesiogiai tokių priešų neįveikdavo. Atsiminkime LDK kovas. Vos ne visi mūšiai buvo laimimi įviliojant ordino karius į pelkes, apjojant ir sunaikinat iš paskos sekančias gurguoles su maistu. Visi didieji mūšiai vyko dalyvaujant sąjungininkams, kurie beje visados siųsdavo tik labai gerai ginkluotus riterius. Kodėl? Todėl jog vien mase ordinas sulaužydavo lengvųjų priešininkų gretas.

kas liečia žaidimus tai aš irgi galvojau argumentuoti žaidimais, bet tada pagalvojau kad negali būti nenugalimų karių ten todėl net ir labai šarvuoti kariai tampa pažeidžiami.. kaip tu kovotum prieš pilnai geležimi apsišarvavusį karį? strėlės - minimalūs nuostoliai vienintelis dalykas tai ko gero kirviai ir kita sunki ginkluotė, žinoma tas reikalauja ir susikaupimo, nes tikslumas turi būti, juk nekirsi tiesiai į krūtinę, ten kur stipriausia šarvų dalis... apie saolinio vienuolius nieko nežinau, bet apie juos sklando daug daug legendų, negalima visk laikyti tiesa, nepamirštam to kad jie ne vieni kariaudavo prieš armiją, būdavo ir artilerija šiokia tokia ir lankinikai, pėstininkai.. man atrodo kad greitis ir miklumas naudingas tik tada kaip pats kovoji prieš priešininką kuris naudoja panšaus tipo šarvus kaip ir tu. greičiui gauti ir tam tikri ginklai naudojami, karys su pvz kardu į dvi rankas ir lengvais šarvais nebus labai naudingas, kadangi tokį kardą mosikuoti reikia daug jėgų. Dėl to buvo derinama maži kardai, ar išvis durklai prie lengvų šarvų, nepamirškim ir lankų paminėt... kariai su sunkesniais šarvais naudojo ir ilgesnius sunkesnius kardus, kirvius, skydus, jiems nereikėjo didelio greičio, geriau jau atremti smūgį ir tuo pat metu suduoti atkirtį, kontrataką.

Karį su pilnai metaliniais šarvais užtenka tik apversti ir jis neatsistos Bet užtat jei pareitų visas pulkas tokių, išsirikiavusių greta vienas kito, tai tada ir tas pats lėtumas ne per didžiausias minusas, nes po nepataikyto smūgio gretimai stovintis šarvuotis nuims varžovą ir tada reik netradicinių ginklų šitokiam pulkui nuimt.

Reikia neužmiršti fakto, jog aleksandras makedonietis buvo strategas ir stengėsi išlaikyti maksimalų karių vikrumą. Tai galbūt ir nulėmė lininių šarvų pasirinkimą.

Šarvai tampa nieko verti kai armija stovi petis į petį. Aleksandro kaip ir Spartos kariuomenė naudojo taktiką "prisidengi skydu ir švaistaisi ietimi" ko pasekoje nereikia dengti likusio kūno. Vėliau patys mūšiai evoliucionavo ir perėjo labiau prie individualių kovų kur prireikė rimtos viso kūno priedangos. Taip vėliau išpopuliarėjo sunkūs viso kūno šarvai, ietys buvo naudojamos tik prieš raitelius.

Sunkiai sarvuoti riteriai negalejo pasipriesinti glaudziai rikiuotei , taip pat juos labai efektyviai issaudydavo kariai su velsietiskais lankais .Todel ju role musiuose buvo labai menka... Ir apskritai riteri numetus nuo arklio jis tapdavo toks letas kad bet koks valstietis su bardisium ji pribaigtu

Kodėl jie tampa nieko verti? Toks karys prisidengt skydu ir pamosikuot kardu gi pilnai gali, tai kuom glaudus pulkas tokių karių blogesnis už pulką ne taip apsišarvavusių karių? Prieit prie ietininko su skydu toks karys irgi sugebės, ir dar pamakaluos ten už skydo, kad neturėtų su kuom jį benešt...

Čia aš sakiau dėl to kad karys su lengvais šarvais greitesnis, o metalinei šarvai labai brangūs ir šeip sunkiai gaunami būdavo. Ir kariai ne tik kad kariaudavo, bet dar ir keliauti daug būdavo, čia jau pačiam kariui lengvi šarvai daug arčiau širdies būdavo. Jei spartiečiai būtų apsirengę kaip kryžiuočiai argi iš to daug naudos būtų?

ARNS, kalbėdamas apie žaidimus neturėjau omeny jų, kaip realybės simuliacijos, kurioje viskas atitinka. Jais aš ir norėjau iliustruoti tą varijantą, kurį tu minėjai apie LDK ir pelkes. Jos nugalėdavo tuos, kaip tu sakai, "nenugalimus karius" (nei žaidime, nei realybėje nenugalimų nebūna) klasta. Cursederyje pelkių nebuvo, bet galėdavai padaryti ugniavietes kurios tavo 'draugus' supleškindavo negyvai kol jie atropodavo, tuo tarpu lengvieji pėstininkai šias ugniavietes prabėgdavo be didesnių sužalojimų. + Kažkas jau minėjo, kad tą kerepėtą parvertus ant žemės jis nebeatsistos ir tai tiesa... Šarvuotų ir arkliais pakinkytų riterių galia buvo smūginė, daučiantis į pulką. T.y. tam senamadiškam kare, kai vienas vadas atsistoja preiš kitą ir žaidžia "šachmatus" su savo pulkais. Evoliucionavusiame, dalinai aprtizaniniame kare jie tapo beverčiai, kaip ir "sunkūs" rusų tankai puolant suomija (juos triuškino.. "slidininkai"! ;D), arba tioe patys rusų lengvi tankai ilgą laiką davė į kaulus vokiečių panzeriams vien dėl to, jog juos apvažiuodavo iš nugaros (kurs šarvai silpnesni). Aš, tiesą sakant, vargu ar turiu pavyzdį, kur greitas ir lengvaiu šarvuotas pralaimėtų prieš masyvų kerepėtą. Vėl grįžtant į žaidimus tai Lineage koliziejaus turnyruose "tankai" su sunkiais šarvais retai kada laimėdavo prieš lankininką ar "durklininką", nes jie tiesiog atsitraukdavo ir kai vėl turėdavo sveikatos puldavo. Kartais tai užtrukdavo ilgai, bet reik pripažinti, jog buvo labai efektyvu. Kiek vėliau taktikos evoliucionavo ir "tankai" pradėdavo nešiotis lankus, tada jie įgaudavo šiokios tokios jėgos, bet vistiek būdavo perlėti (ačiū Die, kad daugiau to grajaus nebežaidžiu, a jau priklausomybė buvo )