Aleksandrą Didįjį saugojo laminuoti lininiai šarvai

Na aš taip supratau, kad būtent tuo atveju, kai armija stovi petis į petį šarvai yra minusas. Bet jei kalbėt apie viską bendrai, tai koks bus apsišarvavimas priklausys nuo kelių kintamųjų: išteklių, pageidautino karių mobilumo, karių patirties kovos lauke, jų kiekio, kovos lauko aplinka, priešo karinio pasirengimo na ir t.t. Tai čia jau labiau panašu į netiesinę kelių kintamųjų funkciją, o tokiais atvejais visada egzistuoja aukso viduriukas Tad Makedoniečio atveju, lininiai šarvai galėjo būt vienas tokių pasirinkimų.

MarkizasBarabasas, persižaidei faktas tas, kad tada ir buvo tada. Riteriai mažiau manevringi, bet jie po vieną ir nekovodavo. Pargriauti priešininką irgi nėra taip lengva, vienam prieš vieną(o būtent taip ir vykdavo senovės mūšiai). To laikmečio kovos tai ne imtynės(apie viduramžius) šiais laikais, kur visko būna, kai jėga mažareikšmė. Jėga senovėje reiškė pergalę. Nedaug mūšių per kelis tūkstančius metų laimėta(iki šaunamųjų paraku ginklų), kai silpnesnė ir mažesnė armija įveikdavo didelę.

Samdiniai, ilgą laiką šauktinių nebuvo(vienas pirmųjų Petras I įvedė šauktinių kariuomenę), tad jie ateidavo jau su savo ginkluote, vadams praktiškai tereikėjo pasirūpinti auksu ir maistu. Viduramžiais jau pasitaikydavo atvejų, kai bajorai privalėdavo išruošti tam tikrą skaičių žmonių(reiškia apginkluoti).

Beje, panzerių niekas neapibėgiodavo.

Tai aišku, jei tu siunti žmogų su lazda prieš tanką akis į akį tai jis nieko nepadarys. Abu žiūrim iš savo varpinės. Aš nekalbu apie atviro lauko karą, kur, kaip minėjau, tie pulkai stumdomi, kaip šachmatai. Aš kalbu apie protingą, dalinai partizaniniais veiksmais paremtą karą. Beje, jei sunkiam kareiviui už kojos, per kelį, užkabinsi kablį (kuris gali būti ant ilgo pagalio ar virvės) ir timptelsi jis neišlaikys krūvio ir atsiklaups. Paguldyti nebėra taip sudėtinga. Viskas yra taktika, o taktikoje svarbiausias veiksnys yra prisitaikymas, o prisitaiko, dažniausiai, greičiausi :p tie šarvuoti riteriai, jei ir naudingi, tai tik kaip skydai lengvajai artilerijai :p Kas liečia panzerių apvažiavimą negaliu paremti jokai tikslia informacija ir už tą teiginį negerantuoju 100proc bet skaičiau kažkada tai tikrai

budavo tokie dalykai, naudodavo, tačiau atminkime jog jojantį dideliu greičiu sunku taip nutverti, ypač jei šalia dešimtys šimtai kitų riterių, plius pagalbininkai(ginklanešiai) būna netoli. O tūkstantinės armijos senovės mūšyje būdavo retenybės. Taigi, jei neturi kiekybinės persvaros, užmušti kelias dešimtis riterių, bet iš tavo puolio nieko nelieka.

- partu lengvieji raiteliai-lankininkai suniokojo Romenu kariuomene uztvinde juos streliu krusa. Visgi gretas karts nuo karto pramusdavo kataphraktoi's - labai sunkiai sarvuoti ir ginkluoti raiteliai.

Tie didieji baisieji riteriai kovodavo padrikai todel ir menkiau sarvuotu rikiuoteje esanciu kariu burys juos iveikdavo Lankininkai,ginkluoti velsietiskai lankais taip pat tuos baisiuosius riteriu sarvus nesunkiai pramusdavo .Riteri nuleisti nuo balno taip pat nebudavo sudetinga,pvz:besiginanti puse pries musi ant zemes primetidavo tokiu kaip ir zvaigzduciu,ant kuriu uzminus arkliui patys isivaizduojate kas budavo .Taip pat labai efektyvios veikdavo alebardos .Taigi tas mitas kad i konservu dezute ilindes vyras buvo kazkoks baisus neiveikiamas karys tiesiog mitas ir nieko daugiau

taigi pone mitų griovėjau, prašome pradėti vardinti mūšius, kuriuose valstiečiai nugalėjo riterius. Spėju reiks pasistengti, nes istorija su holivudiniais filmais smarkiai prasilenkia

noriu pataisyt kad tūkstantinės armijos ne tokio ir retos būdavo citata iš vikipedijos apie romėnų karių skaičių "Roma savo didžiausio išsiplėtimo metu, pasak Edvardo Gibono, turėjo 45 – 120 milijonų gyventojų. Kiek tiksliai iš jų buvo nuolatinėje kariuomenėje, nėra žinoma. Gibonas teigia, kad auksiliarijų ir romėnų legionierių bendras skaičius Adriano laikais galėjo siekti 375 tūkstančius." žinoma tokio dydžio armiją jeigu pralaimi ir reikėtų rinkti iš naujo tai praeitų nemažai laiko, tačiau tokie skaičiai egzistavo. Ir asmeniškai manau kad armijos skaičius pilnai galėjo viršyti milijoną ar dar daugiau, nepamirškit kad vidutinė romėno gyvenimo trukmė buvo apie 22 metus(tiksliai neoamenu ar romėno ar graiko, bet tas labai didelės įtakos nedaro) taigi teigti kad romos teritorijoje gyveno iki 120 milijonų žmonių ir iš jų tik skaityk 400 tukstančių sudarė kariuomenę, nežinau man atrodo kad skaičius tikrai įspudingesnis turėtų būti...

Pirmiausia teorija ir realija skiriasi. Visi kariai nekovoja, daugumoje mūšių romėnai net ne visą legioną atsiųsdavo, pavieniai būdavo kur dalyvaudavo keli legionai, tada jau tikrai tūkstantinės kariuomenės stovėdavo. Taip pat vėl, nebuvo rekrutų, buvo samdomi kariai(legionieriai), tad oficialiai jie būdavo, bet realiai juos reikėdavo sušaukti ir mokėti pinigus, kitaip nekovojo. Bet atminkime ankstyvuosius viduramžius, vikingai atplaukdavo po 50-80 žmonių būreliais ir sugebėdavo apiplėšti miestus, vienuolynus, taigi, kariuomenės nebuvo didelės. Masiškai didėjo per didžiuosius karus ir ypač atsiradus šaunamiesiems ginklams. Beje dėl romėnų, jie tikrai gyvendavo ilgiau nei 20 metų, toks skaičius greičiausiai atsirado imant visų gyventojų trukmę, žinant kad dauguma žmonių miršta kūdikystės/vaikystės laikotarpiu(tas net iki šių dienų išlikę), galime dar labiau abejoti tokiais skaičiais. Realiai vidutinė gyvenimo trukmė turėtu būti apie 35/40 metų, turtingesnių žmonių kiek ilgesnis gyvenimas.

Man atrodo kad istorija su tavo suvokimu apie nenugalimus riterius prasilenkia.Pora pavizdziu:Kresi,azenkuras,sterlingo tiltas.Juose baisieji riteriai gavo i kaulus nuo pestininku ir lankininku(ypac lankininku!) .Man rodos kad pats persiziurejai holivudiniu musiu su nenugalimasi riteriais

Jei tikėtume viki, tai The Battle of Crécy(1346) mūšio pagrindis akcentas buvo patrankos, šaunamieji ginklai, o mes kalbame daugiau apie akstyvuosius viduramžius. Kada ne tai buvo didžiausia jėga. Mūšyje kovojo prieš Anglus, bet iš istorijos žinoma, kad Battle of Naseby in June 1645, anglai pirmą kartą panaudojo ne samdinius, o naujo modelio, savanorių armiją. Taigi, ar tikėtina jog prieš 300 metų, anglai, į šimtametį karą prieš prancūzus pasiųs paprastus valstiečius?

Pėstininkai gavo lemiamą vaidmenį tik kai atsirado parakas (arebardos). Arnas tavo lankininkai pramušdavo šarvus, bet tik treniruoti 8 metus ! Nes tik tada būdavo įmanoma valdyti lankus pakankamai stiprius šūviui kiaurai šarvus. Viduramžiais tokią armiją valdė tik Anglija. Mongolų armija sėkmingas kavalerijos naudojimo pavyzdžiai, kai lengva kavaleriją atliko savo darbą. Bet atsirado parakas, atsirado Kulikovo mūšiai ir panašūs. Mongolai prarado karinę galią. Padrikai kovodavo ne riteriai, o valstiečiai, kurie netreniruoti buvo. Tiesa vėlyvaisiais viduramžiais atsirado profesionalios armijos (lankininkų, ietininkų (šveicarų, landeršnechtų)) kurios galėjo kautis su riteriais. Ir tai įrodė. Aleksandro laikais makedonų armiją nebuvo falanga vien, bet ir kavalerija, kitaip nein kiti graikų poliai stengėsi sukurti įvairią armiją. Lininiai šarvai yra svarbūs mobilumo atžvilgiu.

Apie patrankas ir saunamuosius ginklus kalbejo tik vienas istorikas tuo metu net nebuves Prancuzijoje,todel manyciau kad jo zodius galima laikyti gan abejotinais .Kalbedamas apie valstiescius as neturejau ameny tu 'klasikiniu' valstieciu,tai yra visikai netreniruotu kariu ,menkai ginkluotus ir sarvuotus.Tavo teisybe kad sunkiai sarvuoti riteriai buvo nesustabdoma jega-bet tik iki 13 amziaus kai juos pirma kart iveike glaudziai rikiuoti ietininkai kurie del savo menkos sarvuotes taip pat buvo nesunkiai iveikiami - vel tu paciu lankiniku

na aš ir neteigiau niekados jog riteriai neįveikiami, tačiau savo klestėjimo metu, jie prieš eilinius šlavėsi kaip per II pasaulinį karą vokiečiai prieš lenkų ulonus(lengvuosius raitelius). Dėl nesustabdomo, riterių laikai greičiau iki keturiolikto-penkiolikto amžiaus buvo labai svarbi jėga. Net 15 amžiau pradžioje(Žalgirio mūšis 1410) vis dar buvo jėga, kurios reikėjo bijoti. Pilis šturmuojant jie jau tapo mažesne jėga, nes plito mūrinės pilys, pilyse atsirasdavo patrankos...

Turejai omeny kad kavalerija buvo svarbi jega.Tokie riteriai kaip visi isivaizduoja jau 14 a buvo labiau skirti turnyram ir pan negu musiams

O kodėl? http://ru.wikipedia.org/wiki/Сражение_под_Оршей Oršos mūšyje labai svarbus vaidmuo buvo ne tik patrankų ir pasalos, bet ir lenkų sukieji riteriai bei sunkioji kavalerija, o mūšis vyko juk jau net 16 amžiaus pradžioje. Taigi, teiginys jog sunkieji riteriai visai išnyko, netinkamas, jų efektyvumas mažėjo, bet palengva. Pirmiausia aišku Vakarų Europoje, bet rytinėje dalyje, tokie daliniai kaip matome išsilaikė ganėtinai ilgai.

oi zmones kaip jus nusisnekat... Kas sake, kad metalo nebuvo makedoniecio laikais? nesamone... paciam straipsnyje parasyta tai kad linothorax'ai buvo pakeisti i metalinius. Na, tiksliau, ne metalinius o bronzinius, nes tais laikais dar buvo labai sunku islydyti metala. Po to, yra didziu didziausia nesamone sakyti kad pilnai plokstiniais sarvais apsidenges karys yra imobilus. Visi sarvai, posarviai ir drabuziai sveria maximum 35 kg, tuo labiau visas svoris yra paskirstytas ir minimaliais varzo judesius. Kokia nauda is sarvu, jei tau neleidzia judet? Kresi, Azinkure pagrinde laimejo lankininkai, kurie nebutinai buvo treniruoti 8 metus. Anglijoj buvo istatymas, kad sekmadieniais visi, nuo tam tikro amziaus vyrai turejo treniruotis saudyt lanku. Todel pagal metus ne tik igydavo taiklumo, bet ir galedavo itempt galingesnius lankus. Lietuviai zalgirio musi laimejo tik del to, kad kryziuociu ordina isvargino juos laikant ant saules ir po to surinkus begancia is musio lauko kariuomene. Lenkai nuo 16 a ir toliau laimejo nes vis dar naudojo sunkiaja kavalerija, vadinamus hussar'ais. Nera musio, kuriame dalyvave hussar'ai yra pralaimeje, ir yra skaitoma viena efektyviausiu kavaleriju per istorija.

Dėja čia klysty husarai buvo efektyvūs, tačiau jie sudarė mažą dali armijos, ypač rytų kampanijose. Žinoma Salaspilyje ir oršoje viskas veikė tobulai ir husarai buvo lemiamas vaidmuo. Tačiau su laiku husarai laimėti mūšių nesugebėdavo, nes kavalerija prieš disciplinuotą ir modernią švedų armiją buvo vis sunkiau (švedai pirmieji į savo armijas paskyrė nepriklausomus artilerijos pulkelius, mortyras). Husarai ne visus mūšius laimėjo, be to kare su rusais didžioji dalis kavalerijos buvo kazokai, ne husarai. Ir nemaišyk Žalgirio mūšio su ATR laikais. Husarų šarvai buvo tik nuo kardo ar ieties apsiginti, o ne atlaikyti strėkes ar stiprius kirčius, kaip viduramžiais. Parakinių ginklų esmė buvo: nors jie lėti ir dažnai netaiklūs (nors greiti lankai irgi netaiklūs), valstietis katik išmokęs naudotis šautuvu galėjo prašauti šarvus storesnius, negu bet koks lankininkas treniravęsis metų metus. Dėl Žalgirio mūšio: ten parako ginklų nebuvo (neskaitant kelių patrankų), bet nereikia nuvertinti kryžiuočių karinės galios: tai buvo kariai ginkluoti arbaletais, geriausiais kardais ir apskritai tai buvo profesionalūs elitiniai daliniai (karinio ordino vadai, su savo pulkais, užsienio armijos).