Mirtis srutose, vėžio kirminai ir hienų ataka: įvardinti baisiausi būdai mirti – tai įvyko iš tikrųjų (Video) ()
Mirtis apskritai nėra pats maloniausias procesas, tačiau mirti vienu iš šių būdų atrodo kaip baisiausias košmaras.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dešimtmečius mokslininkai bandė suprasti, ką žmonės jaučia mirties akimirką – daugybė tyrimų jau parodė, kad žmogaus patirtys arti mirties sukelia tam tikrą smegenų veiklą, tačiau tai, ką jaučiame mirdami, vis dar nežinoma, rašo „IFLScience“.
Kai kurie žmonės, patyrę artimą mirtį, sako matę šviesą tunelio gale, kiti matė seniai mirusius giminaičius ir draugus, o kai kurie sklandė virš savo negyvo kūno. Vienaip ar kitaip, patį mirties procesą vargu ar galima pavadinti maloniu.
Naujame tyrime mokslininkai surinko kai kuriuos bjauriausius ir baisiausius mirties būdus, ir verta paminėti, kad jie visi pagrįsti kažkieno slegiančia patirtimi.
Radiacinis incidentas
Apsinuodijimą radiacija turbūt galima pavadinti vienu iš labiausiai alinančių būdų palikti šį pasaulį. Apsinuodijimas spinduliuote įvyksta tada, kai gaunamas didelis kiekis spinduliuotės viena didele doze arba palaipsniui.
Nuolatinio spinduliavimo metu rizika susirgti vėžiu yra didžiausia. Būtent taip nutiko amerikiečiui Ebenui Byersui, kuris ilgą laiką gėrė „Radithor“ – gėrimą su radžiu, kuris buvo reklamuojamas kaip stebuklingas vaistas. Vyras kelerius metus vartojo „radiacines sultis“, o paskui jam pradėjo kristi svoris, skaudėti galvą, ėmė kristi dantys. Jis kreipėsi į medikus, tačiau gėrimo pasekmės buvo kolosalios.
Advokatai, norintys, kad radiacijos produktai būtų reguliuojami, per teismo procesą sakė, kad dauguma Byerso viršutinio žandikaulio, išskyrus du dantis, ir dalis apatinio žandikaulio buvo pašalinta. Negana to, jo kaulai visame kūne pradėjo irti, o kaukolėje „iš tikrųjų susidarė skylės“.
Reikėtų pažymėti, kad didelėmis vienkartinėmis dozėmis mirtis nuo radiacijos įvyksta daug greičiau. Toks buvo Hisashi Ouchi, eksperimentinio reaktoriaus darbuotojo Ibarakio prefektūroje, Japonijoje, likimas.
1999 metais, jo ir kitų dviejų kolegų buvo paprašyta sumaišyti 2,4 kg prisodrinto urano su azoto rūgštimi, nesilaikant visų saugos taisyklių – iš esmės viską sumaišyti nerūdijančio plieno kibire. Taigi nenuostabu, kad įvyko incidentas.
Uranas pasiekė savo kritinę masę ir sukėlė nekontroliuojamą grandininę reakciją, kuri spinduliavo 20 valandų. Trys „eksperimentą“ atlikę darbuotojai sakė, kad prieš apalpdami pamatė mėlyną blyksnį. Vyrus išgelbėjo kolegos ir išvežė į vietos ligoninę.
Ouchi patyrė didžiosios kūno dalies apšvitos nudegimus, taip pat buvo pažeisti jo vidaus organai, dėl kurių jis prarado daug kraujo. Po 58 dienų jo širdis sustojo dėl mažo deguonies kiekio. Tada medikams jį pavyko atgaivinti, tačiau 83-ią dieną po „eksperimento“ jis mirė nuo infarkto.
Hienų ataka
Stambūs plėšrūnai, pavyzdžiui, liūtai, savo grobį dažniausiai nužudo per akimirką perkandę kaklą. Deja, jie tai daro ne iš gailestingumo, o tik stengiasi, kad auka nesipriešintų. Tačiau hienų požiūris yra kitoks, žiauresnis.
Hienos medžioja gaujomis, jos persekioja gaują pastoviu tempu ir veikia vienos, tiksliai smūgiuodamos į grobio galūnes. Kai tik gyvūnas sustoja ir atsilieka nuo savo bandos, hienos puola visa gauja. Jos supuola ant grobio, perplėšia pilvą ir pradeda ėsti minkštus vidaus organus, kol aukos širdis vis dar plaka.
Reikėtų pažymėti, kad hienų išpuoliai prieš žmones yra labai reti, tačiau jų vis tiek pasitaiko. Statistika rodo, kad dažniausiai išpuolių aukomis tampa vaikai ir pagyvenę žmonės.
Nuskendimas srutose
Žmonės, patyrę panašių išgyvenimų į mirtį, teigia, kad skendimas dažniausiai sukelia paniką ir skausmą, o vėliau – ramybės jausmą, tikriausiai dėl deguonies trūkumo. Kai kurie netgi mano, kad skendimas yra vienas iš „taikių būdų“ mirti. Tačiau vargu ar tai galima pasakyti, jei skendimas vyksta srutose.
Taip nutiko didikų grupei 1184 m., kai jie susitarė susitikti Erfurto Šv. Petro bažnyčioje (Vokietija), kad išspręstų konfliktą. Vargu ar tada jie pagalvojo apie tai, kad bažnyčios grindys gali neatlaikyti tokios didelės minios, ir jie visi atsidurs po jomis esančiame srutų kubile. Vienuolių išmatose ir šlapime nuskendo apie 60-100 žmonių.
Vėžio kirminai
Mirtis nuo vėžio yra siaubinga, bet įsivaizduokite žmogų, kuris mirė po to, kai parazitiniai kirminai jo kūne sukėlė vėžį. Tai labai tikra istorija, nutikusi 2015 metais Kolumbijos gyventojui. 41 metų ŽIV užsikrėtęs vyras mirė, nes jo kūne gyvenęs kaspinuotis susirgo vėžiu. Vėžinės kirmėlės ląstelės pasklido po visą vyro kūną, jis pradėjo jausti stiprų nuovargį ir svorio kritimą, taip pat kosulį ir karščiavimą.
Gydytojai atliko kompiuterinę tomografiją ir nustatė, kad vyro plaučiai ir kepenys buvo užpildyti neįprastai atrodančiais navikais. Galiausiai, tyrimai parodė, kad vėžio ląstelėse buvo Hymenolepis nana DNR, tačiau pacientas mirė praėjus 72 valandoms.
Tuo metu mokslininkai pažymėjo, kad tai pirmas mokslui žinomas atvejis, kai žmogaus ligą sukelia parazitinės kilmės vėžinės ląstelės.
Įstrigimas oloje
Į vakarus nuo Jutos ežero (JAV) yra nuostabus urvas mielu pavadinimu Nutty Putty. Deja, pavadinimas yra vienintelis mielas dalykas šioje istorijoje.
Yra žinoma, kad urvas gavo savo pavadinimą dėl klampaus molio, esančio ant jo sienų, kuris, palietus jį, primena į plastiliną panašų žaislą „Silly Putty“.
Keliautojams ir tyrinėtojams patiko tyrinėti urvą su siaurais praėjimais, tačiau dėl to, deja, vienu metu buvo pradėtos kelios gelbėjimo operacijos.
2009 m. lapkritį Johnas Edwardas Jonesas ir jo brolis Joshas nuėjo į urvą ieškoti siauro praėjimo, dar vadinamo Gimimo kanalu.
Deja, jiedu pasiklydo ir atsidūrė nepažymėtoje urvo dalyje. Johnas pastebėjo angą, pasvirusią 70 laipsnių kampu žemyn, ir pradėjo lįsti į vidų. Jis manė, kad matė angą kitoje pusėje, bet klydo ir, lįsdamas centimetras po centimetro, ten įstrigo. Vyriškis bandė giliai įkvėpti, kad išsiveržtų pro siaurą angą, tačiau tą akimirką, kai dar kartą giliai įkvėpė, atsidūrė spąstuose, iš kurių nebegalėjo išeiti.
Kitą dieną gelbėtojai bandė vyrą ištraukti iš urvo, tačiau jiems nepavyko. Johnas šioje pozicijoje praleido 27 valandas, todėl jo širdis buvo labai apkrauta, o ji tiesiog negalėjo išpumpuoti kraujo iš smegenų.
Dėl to vyras mirė, o Nutty Putty urvas visam laikui buvo uždarytas lankytojams. Johno kūnas iki šiol vis dar įstrigęs oloje.
