Būtis, II d. Kodėl egzistuoja Visata?

Siaip as interpretuociau atvirksciai, kuo dalele greiciau juda tuo jos matmenys mazesni. Reliatyvumas teigia jog dalele sumazeja judejimo kryptimi, taciau nieko nepasako apie plocio sumazejima (Sioks toks nesutapimas?) Neesu tikras kaip tai galetu buti pritaikoma eteriui, jei daleles dydis (bangos ilgis) mazesnis, tai ja maziau veiks abieju priesingu krypciu eteris. Taigi skirtumas visviena islieka. Na o del pagreicio igijimo tai gana keistai atrodo daleles prigimtis. Igyjamas toks pagreitis - lyg tos daleles ir is viso nebutu. O kuo jusu siulomas sviesos matavimas su atominiais laikrodziais skiriasi nuo Michelson Morley eksperimento? Kokios priezastys gauti kitokius rezultatus? Siuo metu ismatuotas sviesos greitis jei neklystu turi tiksluma 1 m/s, o vien aplink saule judame 30 km/s. Taip pat jusu teorija neinterpretuoja (bent jau as nezinau) ervelaikio - gravitacinio poslinkio, mases padidejimo, skirtingo laiko tekmes. O kaip paneigti teorija jog gali egzistuoti erdves atskaitos taskas, bei reliatyvistiniai efektai priklauso ne nuo stebetojo o nuo atskaitos tasko? Taip pat transformacijos tarp skirtingu stebetoju galimos taciau kiekvienas zino koks jo greitis erdves atzvilgiu bei kokie jo reliatyvistiniai efektai. Tokiu budu nelieka priklausomybes nuo stebetojo, reliatyviu masiu, bei reliatyvios laiko tekmes.

Lėtųjų neutronų efektas egzistuoja. Taip pat šviesa atskirais atvejais gali traukti, ne stumti. Net ir besisukantis sraigtas pralekiantis pro skylę gali tos skylės šonus veikti priešinga kryptimi. Čia tiesiog analogijos, kad panašūs efektai galimi. Dar patariu pažiūrėti šitą filmuką http://www.youtube.com/watch?feature=pl ... _HrQVhgbeo ir atkreipti dėmesį į veiksmą 4 minutę 30 sekundę. Vakuumo dalelės bombarduoja masę iš visų pusių, bet jos nestabdo, o būtent ir sukuria tą masės savybę. Todėl tikėtina, kad jos pačios net neturi tokios savybės. O svarbiausia: pagal tave tie bazonai turėtų stabdyti greitai judančią masę, (bazonų vėjas iš vienos pusės didesnis) bet nestabdo. Na ir nematau čia jokios problemos, tiesiog turim vakuumo daleles su kiek kitokiom savybem nei įprasta ir tiek. Dėl įnercinės ir gravitacinės masės panašumo manau labai tikėtina, kad tie bazonai yra tuo pačiu ir gravitonai. Čia tik prielaida. Bet visai įmanoma užduotis bandyti nuspėti tų dalelių savybes, kad jomis būtų galima paaiškinti gravitacinę sąveiką. Dėl Maikelsono eksperimento, jis rodys nulinį rezultatą ir kitais atvejai, pvz: Jei kieti kūnai trumpėja (Lorencas detaliai aprašė kaip/kodėl tai gali atsitikti). Aš tokios galimybės neatmetu, tiesiog savo versiją laikau labiau tikėtina. Jei elektromagnetinė eterio komponentė yra velkama didelių masių. Šita pozicija buvo kritikuojama dėl sunkumų paaiškinti žvaigždžių šviesos aberaciją. Tačiau tai nesunku priėmus mano šviesos sklidimo hipotezę, kad pastovaus dydžio eterio vėjas neįtakoja šviesos judėjimo krypties, tik keičia jos dydį/modulį pagal jau minėtą formulę. Tai galima įsivaizduoti kaip analogiją plaukiko kuris kirsdamas sraunią upę pasisuka link srovės ir taip išsaugo judėjimo kryptį kranto atžvilgiu. Tai yra kvantas tos terpės atžvilgiu realiai vistiek juda greičiu c, bet nesileidžia būti nunešamas į šoną (dėl impulso tvermės dėsnio). “Šalutitis” šitos hipotezės efektas – galima tiksliai paaiškinti gravitacinį lencingą, jei daleisti, kad eteris krinta žemyn. (jau minėjau kaip tai gali nutikti su virtualiom dalelėm). Gravitacinis šviesos užlinkimas gaunasi dėl to, kad kvantas kerta eterio greičių gradientą. Naudojant mano formulę gaunasi tokie pat kampai kaip iš bedrosios reliatyvumo teorijos. Taip pat tiksliai aprašo Shapiro sulėtėjimą http://en.wikipedia.org/wiki/Shapiro_delay Nors šitas reiškinys traktuojamas kitaip nei bendrojoj reliatyvumo teorijoj. Ten kvanto uždelsimas artėjant prie saulės ir tolstant nuo jos yra vienodi/simetriški. Mano versijoj reiškinys yra asimetriškas. Artėjant prie saulės šviesa sugaišta mažiau laiko, o tolstant daugiau. Bet žiūrint iš toli laiko suma gaunasi tokia pat kaip ir bendrosios reliatyvumo teorijos atveju. Dėl kitų klausimų: apie masę, laiką aš dabar nepateiksiu alternatyvaus išvedimo. Bet tai nėra principiniai neišsprendžiami klausimai. Manau greit atsirastų daugybė versijų vos tik pasitvirtinus šviesos greičio hipotezei. O ji nesuderinama su tavo minėtom reliatyvumo modifikacijom.

man patiko, panašiai galvoju, tarkim DNR, realiai tai kaip ZIP ar RAR supresuotas failiukas savaime išsiskleidžiantis į didelę savarankišką programą, bet skirtumas tas, kad ji reaguoja į išorinius veiksnius ir gali keistis, tam tikrose ribose, jug nuo dnr priklauso, koks žmogus bus, organizmas, tai ląstelių simbiozė, kurios turi tą patį DNR softą, sąmonė, tai valdantysis mechanizmas, turintis užtikrint visos konkrečios DNR grupės gerovę, dauginimasis, tai DNR pratęsimas, ne sąmomonės ar individo, o DNR nauja kombinacija, moters ir vyro, tikslas geriau prisitaikyt išlikimui, nes palikuonim perduodama 50/50 procentų vyro ir moters genetinės info, kuri yra kažkiek pakitus-mutavus, su tikslu palikuonims prisiderint prie naujų sąlygų, čia galima šnekėt iki nusišnekėjimo, bet įdomu, koks tikslas gyvybės, kur nueisim, realiai išgyvena tik DNR kombinuota, besijungiangianti su kitais, o kaip su individo sąmone ? mirus sąmonė kaip ir prapuola, niekas nežino kur, o lieka tik zip failiukas, vaikų pavidalu, kuris tobulėja ir eina toliau, dėl ko męs gyvenam ?

Visatos tankis plečiantis mažėja?

pašildžius orą jo tankis sumažėja aplinkos atžvilgiu, o visata? kios aplinkos atžvilgiu, kame ji plečiasi ?su kuo paalygint

visata atvirksciai, vesta bet pleciasi

_alvydas_ as neneigiu kad letuju neutronu efektas neegzistuoja. Beto kaip eteris gali iskreipti fotono krypti bei tuo paciu jam nesuteikti mases? Visada idomu isgirsti alternatyviu ideju. Gana idomi mintis viska aiskinti vien tik daleliu saveikomis. Reliatyvumas labai paprastai ir elegantiskai paaiskina daugybe fenomenu. Reliatyvume erdvelaiki suprantu kaip membrana kuri linksta, o daleles tiesiog tos membranos virpesiai (nieko fiziskai apciuopiamo). Islinkus membranai islinksta/issikreipia ir daleles (ju trajektorijos bei savybes) Paaiskint reliatyvuma vien tik daleliu savybemis ir taip sujungti kvantine fizika su reliatyvumu yra tikrai... nelegvas darbas, tai padarius bus ne tik sampano bet ir vyno Jei tik teorija tures matematini grozi. As abejoju ar kada nors isviso bus teorija apjungianti viska. Manau mes "flat lander'iai" dar daug ko nezinom Cia filosofinis klausimas, bet nesistengt vien del to kad teorija bus neisbaigta pagal mano filosofija negalima. Mane asmeniskai labai zavi Feymann filosofija. Jo paprastumas bei vaikiskas noras pazinti pasauli. Manau raktas i geros teorijos sukurima yra butent darbas su matematika. Zinoma svarbu ir fundamentaliuju jegu vienijimas bei klausimu gamtai uzdavimas - "o kaip gi is tikruju yra".

Šviesos užlinkimas yra ne kvanto masės, o Shapiro sulėtėjimo pasekmė. (tarkim pro Saulę praeinantis kvantas užtrunka ilgiau) Reliatyvumas jį skaičiuoja taip : http://www.relativity.li/en/epstein2/read/i0_en/i3_en/ Tą patį galima gauti pritaikius mano šviesos greičio formulę. Bet tik tuo atveju, jei šviesos šaltinis ir imtuvas yra toli nuo Saulės. Kas ir atitinka realių eksperimentų sąlygas. Dabar šviesos užlinkimas. Imam du lygiagrečius tarkim 1m atstumu sklindančius spindulius. Paskaičiuojam kiek skirsis abiejų spindulių Shapiro sulėtėjimas ir taip surandam bangos fronto užlinkimą. Na panašiai kaip skaičiuojam šviesos užlinkimą einant per prizmę. Reliatyvume tai daroma taip: http://www.relativity.li/en/epstein2/read/i0_en/i2_en/ Bet čia nei skaičiuoti nėra prasmės. Jei Shapiro sulėtėjimas gaunasi analogiškas reliatyvumui, tai ir užlikimas bus toks pat, nes yra tiesioginė jo pasekmė. Bet yra niuansų: jei stebėtojas būtų šalia Saulės reikėtų minusuoti automatinį kvanto pasisukimą kuris yra minimas kvanto sklidimo hipotezėje. Seniau to neįskaičiavęs buvau padaręs klaidingas išvadas apie kvanto trajektoriją šalia Žemės. Minėjau kažkurioj temoj. Dėl tikslų: manai neužtektų man to alaus įrodžius, kad šviesa sklinda taip kaip aprašiau arba, kad kvantas gali turėti dvigubą poliarizaciją ir nėra jokios mistikos kvantinio trintuko eksperimente. Pirmas sukeltų revoliuciją( tik ), antras sugrąžintų pasitikėjimą comon sence. Maža nepasirodytų Prie ko čia tavo minimas matematinis grožis?