Šis eksperimentas, kurio metu demonstruojama paprasčiausia cheminė degimo reakcija, atrodo išties įspūdingai ir netgi kiek mistiškai. Padegus ant metalinio padėklo surikiuotus amorfiškus akmenėlius, iš jų pradeda rangytis mitinį požemių gyvatyną primenanti substancija. Žvelgiant iš šalies, susidaro įspūdis, jog liepsnojantys „aštuonkojo“ čiuptuvai realybėn lenda iš niekur. Tačiau nieko antgamtiško tame tikrai nėra. Maža to, panašūs procesai vyksta degant fejerverkų sudedamosioms dalims.

Vaizdo siužete nufilmuotas gyvsidabrio tiocianato (angl. – „mercury thiocyanate“) degimo procesas. Degdama ši medžiaga smarkiai išsiplečia ir virsta virtinėmis keistai besiraitančios substancijos. Mėginti pakartoti tokį eksperimentą namų sąlygomis nerekomenduotina, kadangi visi gyvsidabrio junginiai yra nuodingi.

Kaitinamas gyvsidabris pradeda reaguoti su deguonimi, o degimo proceso metu susidarantys pelenai plečiasi ir rangosi it gyvi. Reakcijos metu taip pat išsiskiria ir gyvsidabrio garai. Kadangi šios cheminės reakcijos metu niekas nekibirkščiuoja ir nesprogsta, ji vadinama plėtimosi reakcija (angl. – „intumescent reaction“). Tokių reakcijų metu daugėja ne išsiskiriančios šilumos kiekis, o degimo produktų tūris.

Beje, šis cheminės reakcijos tipas labai populiarus fejerverkų pramonėje. Kadangi gyvsidabris yra itin nuodingas cheminis elementas, fejerverkų sudėtyje gyvsidabrio junginiai pakeičiami kiek kitokių cheminių elementų deriniais, pavyzdžiui, natrio hidrokarbonatu ir pelenais. Tačiau sukuriamas efektas būna panašus.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

Komentarai (4)